KTU mokslininkas R. Venskutonis: bioatliekos – neišnaudotas natūralių medžiagų šaltinis

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkas su kolegomis iš Europos Sąjungos šalių apie biorafinavimo galimybes ir ateitį diskutavo vasario pabaigoje Kaune surengtame tarptautiniame seminare „Ekologiškos technologijos ateities biorafinavimo procesams“.

Šis dviejų dienų renginys – tai Europos šalių bendradarbiavimo programos mokslo ir technologijų srityje (COST) veiklos „Maisto atliekų valorizacija atsinaujinančių chemikalų, medžiagų ir kuro gamybai“ (angl. Food Waste Valorisation for Sustainable Chemicals, Materials and Fuels, EUBIS) darbo grupės seminaras. Jį organizavo COST EUBIS Valdymo komiteto narys, KTU profesorius R. Venskutonis.

Medžiagų išskyrimui – magnetai

„Turbūt daugelis yra girdėję apie naftos rafinavimą, t.y. jos išskaidymas į įvairias frakcijas. Tokiu būdu gaunami įvairūs produktai, pavyzdžiui, benzinas, dyzelinas. Tačiau, biorafinavimo procesas – tai ne iškastinių žaliavų, bet biožaliavų perdirbimas į įvairius produktus“, – paaiškino R. Venskutonis.

Jo teigimu, biožaliavos gali būti įvairios. KTU mokslininkai daugiausiai tyrinėja žemės ūkio ir maisto biožaliavas, tokias, kaip uogos, vaisiai, aromatiniai ir medicininiai augalai, grūdai, didžiausią dėmesį skiriant jų šalutiniams perdirbimo produktams ir atliekoms, kurios gali būti biorafinuojamos, t.y. perdirbamos į norimas naudingas medžiagas. 

Biožaliava yra labai sudėtingas darinys, susidedantis iš įvairių medžiagų ir cheminių struktūrų, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, dėl to naudingąsias medžiagas nėra taip lengva išskirti ir atskirti.

Tam yra taikomi įvairūs ekstrakcijos, frakcionavimo ir išgryninimo metodai, o vienas iš jų – magnetinis atskyrimas, kai pasirinktos medžiagos prijungiamos prie feromagnetinių dalelių, kurias po to kartu su jomis galima atskirti nuo bendros bioažaliavos masės magnetinėmis jėgomis. Vykusio seminaro metu apie biorafinavime naudojamus katalizatorius, veikiamus specialiais magnetais, kalbėjo mokslininkė iš Čekijos Kristyna Pospiskova.

Šis naujoviškas ir inovatyvus metodas yra itin perspektyvus brangių medžiagų išskyrimui bei išgryninimui.

Aliejaus nuosėdos – biokuro gamybai

KTU profesorius pažymi, kad šiandien biorafinavimas yra plačiai taikomas medicinos, maisto, žemės ūkio, medienos pramonėje.

„Šis naudingų medžiagų išskyrimo procesas naudojamas gaminant įvairias bio-celiuliozines medžiagas, bioaktyvumu pasižyminčius fitocheminius junginius“, – keletą pavyzdžių pateikė profesorius.

Viena pagrindinių vykusio seminaro temų buvo atliekų ir šalutinių produktų biorafinavimas. „Iš vynuogių ar kitų uogų pagaminus sultis ar vyną, lieka dideli kiekiai atliekų, kuriose gausu naudingų medžiagų. Ilgą laiką tokios išspaudos nebuvo panaudojamos arba panaudojamos labai neefektyviai“, – teigia R. Venskutonis, pažymėdamas, kad mokslininkai intensyviai dirba ieškodami būdų, kaip iš atliekų išskirti naudingas medžiagas.

Maisto papildai, kosmetikos preparatai, gaminiai iš natūralių produktų dabar yra labai paklausūs. Vartotojai nemėgsta sintetinių medžiagų, patenkančių į jų organizmą su maistu ar kosmetikos produktais. Mokslininkas įsitikinęs, kad panaudojus pigią žaliavą (atliekas), galima mažais kaštais pagaminti gana brangius, bet kokybiškus produktus.

Viena seminaro pranešėjų iš Serbijos Biljana Skrbic kalbėjo apie palmių aliejaus nuosėdų panaudojimą biokuro gamybai. Jai antrino ir R. Venskutonis, pažymėdamas, jog biodyzelinas yra gaminamas bei naudojamas ir Lietuvoje. Biokuro gamyboje gali būti naudojamos ir šieno, medžių bei kitos atliekos.

Įmonėse – tonos nenaudojamų bioatliekų

Seminare vykusioje diskusijoje su verslo atstovais, dalyvavo įmonių, užsiimančių didmenine vaisių ir daržovių prekyba bei perdirbimu, tokių, kaip „Kauno vaisiai ir daržovės“, „Obuolių namai“, atstovai.

R. Venskutonio teigimu, įmonės, užsiimančios prekyba ir perdirbimu, kiekvieną dieną sukaupia keletą tonų vaisių ar daržovių atliekų. Tam, kad atliekos atsidurtų sąvartynuose, prireikia nemažai lėšų. Profesorius pažymi, kad šios atliekos – tai ne vien supuvę, netinkami vartoti produktai, bet ir „išbrokuoti“ dėl neprekinės išvaizdos gaminiai. 

„Iš įvairių atliekų išskiriant naudingas medžiagas neteršiama aplinka, įmonės taupo pinigus ir net gali gauti papildomo pelno“, – biorafinavimo proceso privalumus vardijo R. Venskutonis.

Seminaro dalyviai taip pat aptarė, kokius projektus mokslinių tyrimų finansavimui būtų tikslinga teikti ateityje „Vienas iš COST EUBIS veiklos tikslų yra surasti partnerius įvairiems projektams. Seminaro metu buvo atrinktos tematikos „Horizontas 2020“, EUREKA, EUROSTARS, BBI ir kitoms programoms“, – sakė R. Venskutonis.

Jo nuomone, tokie seminarai yra labai naudingi ir universitetų doktorantams, kurie gali ne tik klausyti pranešimų, bet ir patys juos pristatyti. Studentai turi progą susipažinti, padiskutuoti su mokslininkais, dirbančiais juos dominančioje srityje, pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus.

Rezultatus aptars konferencijoje vasarą

COST EUBIS veikla, kurioje dalyvauja giminingų tyrimų sričių mokslo grupės, tai – didelių tinklinių ES projektų vykdymas ir įgyvendinimas. KTU CTF profesorius R. Venskutonis buvo septynių COST veiklų valdymo komiteto narys, o KTU CTF Maisto mokslo ir technologijos katedra dalyvauja šioje veikloje jau daugiau kaip 15 metų.

Kaune surengtame seminare „Ekologiškos technologijos ateities biorafinavimo procesams“ dalyvavo 27 COST EUBIS veiklos dalyviai, mokslo ir švietimo institucijų, verslo atstovai ir KTU akademinės bendruomenės nariai. Darbo grupės tikslas – surasti būdus naudingų medžiagų išskyrimui iš įvairių biožaliavų.

Likusios trys COST EUBIS veiklos darbo grupės nagrinėja biokatalizės, fermentacijos, šiluminius, cheminius ir kitus procesus. Visų COST EUBIS veiklos darbo grupių konferencija numatyta šių metų vasarą Olandijoje.