-
-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
„Šiandien gyvename gerai šildomuose būstuose, keliaujame ne rogėmis ar vežimu, o klimato kontrolės sistemas turinčiomis mašinomis ar kitomis transporto priemonėmis. Turime galimybę įprastai maitintis visus metus, nesame priklausomi nuo natūrinio ūkio sezoniškumo, todėl atėjus rudeniui galioja tos pačios sveikos mitybos taisyklės“, – sako KTU Maisto instituto mokslininkė Ina Jasutienė.
Jos teigimu, žmogaus organizmas kasdien turi gauti apie 40 skirtingų maisto medžiagų: „Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinos pieną pirmus mėnesius skaičiuojančiam kūdikiui, neturi reikiamo visų medžiagų kiekio, todėl reikia valgyti įvairų maistą. Atėjus rudeniui būtina nepamiršti judėti – geriau gryname ore, nei sporto klube grūdintis bei stiprinti imunitetą“.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė I. Jasutienė pasidalino penkiomis sveikos mitybos taisyklėmis, aiškinančiomis, kokia turi būti teisinga mityba.
Adekvati
Žmogui su maistu reikia gauti pakankamai energijos (kalorijų) ir visų maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų) pagal jo energijos poreikį.
Subalansuota
Mitybos racionas turi būti sudarytas iš įvairių maisto produktų, siekiant užtikrinti reikiamą visų nutrientų kiekį. Pavyzdžiui, mėsa ir žuvis – puikus geležies šaltinis, tačiau neturintis daug kalcio, tuo tarpu pieno produktai turi daug kalcio, bet mažai geležies. Kasdien suvartojamas maistas turi atkeliauti iš visų 5 maisto produktų grupių: duonos ir kitų grūdinių produktų, bulvių; daržovių; vaisių; pieno ir jo produktų; mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių, riešutų.
Sudaryta iš naudingų produktų
Sudarant mitybos racioną, pirmenybė turi būti teikiama maisto produktams, praturtintiems maistinėmis medžiagomis, o ne kalorijomis. Pavyzdžiui, iš stiklinės limonado kartu su cukrumi organizmas gauna tik kalorijas, tačiau išgėrus stiklinę vaisių sulčių, kurioje yra kur kas mažiau kalorijų, organizmas bus aprūpintas vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Saikinga
Net ir labai organizmui reikalingų medžiagų neturi būti per daug, kitaip žmogui gali grėsti nutukimas ar hipervitaminozė. Valgymas su saiku padeda kontroliuoti kalorijas ir subalansuoti dietą. Gerai visiems žinomas posakis „sviestu košės nepagadinsi“ – čia negalioja.
Įvairi
Tik valgant įvairų maistą įmanoma gauti organizmui reikalingų medžiagų. Be to, besikeičiantis valgiaraštis suteikia daugiau džiaugsmo jo ragautojui, leidžiant išvengti kasdien pasikartojančio, tokio pačio maisto.
Žalioji arbata – vitaminų šaltinis
Sustiprinti imunitetą gali padėti įvairios maistinės žolelės ir vaistažolės, pavyzdžiui – ežiuolė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ji palaiko normalią imuninės sistemos veiklą bei imuninių ląstelių aktyvumą. Organizmą šaltuoju metų sezonu taip pat stiprina vitaminu C „turtingi“ vaisiai ir uogos bei rauginti kopūstai.
Žaliojoje arbatoje gausu ne tik vitamino C, bet ir E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies, karotino. Imuniteto stiprinimui taip pat padeda imbieras, kurio sudėtyje gausu cinko, chromo ir magnio, medus ir kiti bičių produktai.
KTU mokslininkė pataria gamintis ir imunitetą stiprinančius mišinius. „Labai sveika vartoti medų su cinamonu, medų sumaišytą su citrinos sultimis ir tarkuota imbiero šaknimi“, – sakė pašnekovė, įspėdama tokių mišinių nelaikyti šaldytuve, o tirpinti šiltame vandenyje ar valgyti užtepus ant varškės sūrio.
Žmogaus organizmą silpnina ne tik įvairios ligos, bet ir patiriamas stresas, pervargimas, neišsimiegojimas. Organizmui tapus pažeidžiamu – greičiau susergama.
„Reikia nepamiršti gerai išsimiegoti, aktyviai judėti, sveikai maitintis, vartoti pakankamai vandens ir dažniau šypsotis“, – įsitikinusi I. Jasutienė.
