KTU mokslininkė: nuotolinis mokymasis – ar viską išmoksime?

Svarbiausios | 2020-04-08

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, biomedicinos mokslų daktarė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė

Jau prabėgo ne viena karantino savaitė, ugdymo įstaigos perkėlė (kelia) mokymosi procesą į virtualią erdvę ir kovoja su iškylančiais iššūkiais. Ne vienas jų tenka ir besimokantiesiems.

Nuotolinio mokymosi trūkumai, tokie kaip, ribotas bendravimas su dėstytoju, ribotas naudojimasis materialiomis mokymosi priemonėmis (pavyzdžiui, bibliotekos skatykla, laboratorijos ir kita) ar elementarus mokymosi atmosferos trūkumas, kai sunkiau vystosi diskusija, darbas grupėmis, apsunkins besimokančiųjų kelią žinių link. Kaip tai galima išspręsti?

Nuotolinio mokymosi sprendžiamos problemos

Nuotolinis mokymasis sprendžia dvi problemas: atstumo ir laiko. Paprastai nuotolinis mokymasis turėtų būti organizuojamas tik tuo atveju, kai tradicinis mokymasis negalimas dėl darbo ar šeimos, dėl negalios ar finansinių klausimų ar kitų aplinkybių. Viena iš jų dabar yra švietimo įstaigų uždarymas dėl korona viruso išplitimo.

Tačiau jau daugelį dešimtmečių nuotolinis mokymasis yra sėkmingai taikomas švietime ir dažnai įvardijamas, kaip ateities mokymasis. Be įprastų įrankių, tokių kaip video paskaitos ar demonstracijos, nuotolinis mokymasis pritaikomas įvairiai, pvz. Jungtinėje Karalystėje važinėjančios mobilios laboratorijos, kuriose studentai gali atlikti laboratorinius darbus, arba Vokietijoje egzistuojanti „laboratorija paštu“, kuri suteikia galimybę atlikti praktinius darbus.

Neuromokslo tyrimuose, užsienio mokslininkai teigia, kad nuotolinis mokymasis su visomis savo galimybėmis suteikia labiau fragmentinių žinių. Tačiau tam, kad galėtume būti įsitikinę, jog tai, ką mes sužinojome bus vertinga ir naudojama, mums reikia visai kitokių, konceptualizuotų, žinių.

Kaip įsimename informaciją

Neuromokslininkai akcentuoja, kad mokymosi procese yra svarbus deklaratyviosios atminties formavimas. Deklaratyvioji atmintis – suvokimas ir sugebėjimas lanksčiai mąstyti. Deklaratyvioji atmintis padeda žmogui žinoti tam tikrus įvykius, jų sąsajas, kokia yra daiktų ir įvykių priklausomybė. Pasitelkdamas šią atmintį, žmogus net gali prognozuoti būtinus įvykius. Jis suriša nevienodu laiku sužinotus dalykus ir numato jų eigą – tai protavimo pagrindas.

Mokslininkas Nick Van Dam pateikė žmogaus atsiminimo lygius ir juos pavaizdavo apverstoje piramidėje, rodančioje, kiek ilgai žmogus atsimena informaciją priklausomai nuo to, kaip ją gauna (perskaito, pamato, išgirsta ir pamato, pats pasako ir parašo, pats sukuria).

Pats prasčiausias įsiminimo lygis yra kuomet žmogus informaciją tik perskaito – dažniausiai tokia metodika vadovaujasi tradicinis mokymasis. Tuo tarpu interaktyvi knyga žmogaus atsiminimo lygį pakelia iki vieno iš aukščiausių lygių.

Ko gero, populiariausias ir įtakingiausias mitas yra tas, kad moksleiviai ir studentai mokosi efektyviausiai, kai naudojamas asmeniui labiausiai patinkantis mokymosi stilius. Tačiau reikia atsiminti, kad visiškai skirtingos galvos smegenų žievės skiltys vaidina lemiamą ir skirtingą vaidmenį regos, klausos ir jutimo procesuose.

Todėl besimokantieji turėtų gauti informaciją vaizdine, garsine ar kinestezine forma. Pateikiant informaciją, reikia atsiminti, kad kiekvieno asmens atskiros galvos smegenų žievės skiltys veikia individualiai, t.y. vieni studentai geriau įsimins vaizdinę informaciją, kiti garsinę. Todėl rekomenduojama pateikti informaciją keliomis jutiminėmis formomis.

Ar galime apgauti save?

Moksliniai tyrimai rodo, kad norint suaktyvinti deklaratyviosios atminties procesus vidurinėse smegenyse padidėja dopamino įsisavinimas, kas pagerina mokymosi procesus ir padidina mokymosi apimtis. Dažnai pedagogai neteisingai galvoja, kad užtenka sukurti teigiamą aplinką pamokoje ar paskaitoje ir tai padidins dopamino įsisavinimą, mokiniai jausis gerai, turės teigiamus prisiminimus ir to pakaks pagerinti mokymosi procesui.

Dopaminas mus verčia jausti pasitenkinimą ir, tam tikra prasme, pilnatvę. Tačiau jis išsiskiria prieš gerus įvykius. Jis mus skatina veikti. Kitaip tariant, motyvuoja. Pavyzdžiui, kai sėdite ant sofos ir nusprendžiate eiti į lauką pabėgioti, nuo dopamino išsiskyrimo ir kelionės per smegenis priklauso, ar tikrai ryšitės. Mokslininkai nuskenavo labai motyvuotų ir tingių žmonių smegenis ir pastebėjo, kad pirmieji turi daugiau dopamino pasitenkinimo ir motyvacijos centruose, o antrieji – regionuose, atsakinguose už emocijas ir riziką.

Todėl mokymosi procese visų pirma, reikės įveikti tris pasipriešinimo šaltinius – „aš privalau“, „nepatinka šis darbas“ ir „aš negaliu“. Turite sau įrodyti, kad veiksmus atliekate ne todėl, kad privalote, o todėl, kad patys renkatės tai daryti. Kai surandate savo priėjimą prie kokios nors užduoties, jūsų smegenys išskirs daugiau dopamino – galite save apgauti, kad labai norite pasiekti užsibrėžtus tikslus, net jei juos nustatė kiti.

Todėl pirmiausia besimokantysis turi būti motyvuotas ir teigiama aplinka bus tik dedamoji motyvacijai skatinti ir išlaikyti. Dar atminkite, kad dopamino atsargas išsekina lėtinis stresas, nes didelis kortizolio kiekis pastoviai slopina šios cheminės medžiagos gamybą

Bendrosios neuromokslininkų rekomendacijos dėstytojui, kaip geriau pateikti informaciją nuotolinio mokymosi metu:

  • Nuotolinio mokymo dėstytojai turi tobulinti tinkamą nuotolinį balsą ir toną, nes besimokantieji ne visada turi galimybę matyti dėstytojo veido išraišką ar kūno kalbą.
  • Tinkamas ir laiku pateikiamas grįžtamasis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniai kursai ne visada turi tikslius tiesioginio susitikimo laikus, laiku pateikiamas grįžtamasis ryšys leistų padėti užtikrinti ir laiku atliepti į iškilusius klausimus.
  • Diskusijų koordinavimas. Dėstytojai turi gebėti efektyviai tarpininkauti organizuojant diskusijas virtualioje erdvėje.
  • Grupinių darbų ir projektų koordinavimas. Efektyvus grupinis darbas virtualioje erdvėje gali kelti nemažai trukdžių, tad dėstytojui svarbu gebėti pritaikyti tinkamus metodus ir parengti tinkamas strategijas efektyviam darbui mažose grupelėse.
  • Internetinių priemonių pritaikymas efektyvaus mokymo procesui. Siekiant pasiekti maksimalių rezultatų iš virtualaus mokymosi platformos, dėstytojai turi gebėti parinkti, pritaikyti ir naudoti skirtingas internetines priemones, įskaitant sinchroninio ir asinchroninio bendravimo metodus, parengtus tekstus, multimedia dokumentus, simuliacines užduotis ir kt.

Rekomendacijos moksleiviui ir studentui mokantis nuotoliniu būdu:

  • Laiku išdėstykite savo mokymosi laiką ir skirkite mokymosi valandas savo kalendoriuje.
  • Naudokite kelių tipų mokymosi strategijas (mnemonika – esminės užuominos, pvz., simboliai, rimai ir asociacijos, padedančios mokytis ir įsiminti, vaizdinės priemonės, pasikartojimas, garsas ir kt.).
  • Naujų savo žinių pritaikymas realiose situacijose.

Rekomenduojamos esminės užuominos, pvz., simboliai, rimai ir asociacijos, padedančios mokytis ir įsiminti:

  • Muzika: dainos ir džingai, kurie padės geriau atsiminti informaciją.
  • Akronimai – termino, kurį sudaro keli sudėtiniai žodžiai, sutrumpinimas, panaudojant tų žodžių pirmąsias (kartais – ir kitas) raides. Pvz. SAM – Sveikatos apsaugos ministerija, BBC – British Broadcasting Company
  • Modelio užuomina: modelis arba diagrama yra naudojami norint padėti atsiminti informaciją.
  • Užrašų organizavimo užuomina: pastabų tvarkymas arba spalvų kodavimas.
  • Vaizdo užuomina: informacija sukonstruota į paveikslėlį.
  • Ryšio užuomina: ankstesnių žinių sujungimas su nauja informacija.
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku