KTU mokslininkės apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje: kokius verslo modelius taiko Lietuvos gamintojai?

Nors pasaulyje vyraujanti linijinė ekonomikos sistema, kuriai būdingas intensyvus gamtos išteklių naudojimas ir susidarančių atliekų kiekis, kelia nemažai problemų, daugelis jų gali būti išspręsta pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau žiedinė ekonomika – sudėtinga, sisteminė ir daugialypė sąvoka, o jos principų ir praktikos integravimas įvairiose šalyse ir pramonės šakose skiriasi. Pasak KTU mokslininkų, žiedinės ekonomikos verslo modeliai yra vienas iš svarbiausių katalizatorių, įgalinančių sisteminius tvarumo ir žiediškumo pokyčius.

Žiedinė ekonomika tai strateginis-sisteminis atsakas į pernelyg didelio gamtos išteklių eikvojimo iššūkį, apibrėžtą Jungtinių Tautų 12-ajame darnaus vystymosi tiksle (DVT), susijusiame su tvaria gamyba ir atsakingu vartojimu.

Prof. dr. L. Dagilienė, viena iš neseniai išleistos monografijos „Circular Business Models in the Manufacturing Industry“ (liet. „Žiediniai verslo modeliai gamybos pramonėje“) autorių, mano, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos turėtų būti grindžiamas verslo modelio transformacija. Juk verslo žiediškumą parodo ne vienkartinis pelningas produkto ar paslaugos pardavimas, o sisteminis prisidėjimas prie gaminių gyvavimo ciklo ilginimo bei sėkmingas verslo partnerių, vartotojų, valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas.

Mažesnis gali būti išmintingesnis

Knygoje, kurią išleido „Springer Cham“ leidykla, autoriai nagrinėja žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą mažose atvirose Europos Sąjungos ekonomikose. Monografijoje pateikiama ne tik teorinė įvairių šaltinių duomenų apžvalga, bet ir praktinės įžvalgos, nagrinėjant tekstilės, baldų ir plastiko pramonės įmonių Lietuvoje atvejus.

Ji įsitikinusi, kad ekonomikos dydis nėra vienintelis produktyvumą ir augimą lemiantis veiksnys. J. Banionienės teigimu, nors mažos atviros ekonomikos turi ribotą įtaką pasauliniam produkcijos lygiui ir kainoms, jos gali pasinaudoti savo mažumu išnaudodamos visas galimybes, nes yra lanksčios bei greitai priima sprendimus. Pavyzdžiui, remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonomika 2020 m. buvo vertinama kaip 4,4 proc. žiedinė, tačiau Estijos rodiklis per pastaruosius metus keitėsi sparčiau ir yra keturis kartus didesnis. Galbūt Estija geriau išnaudojo savo kaip mažos ekonomikos potencialą žiedinei ekonomikai kurti. Be to, svarbu paminėti, kad Estija pirmauja inovacijų indekso lentelėje Baltijos jūros regiono šalių atžvilgiu.

Akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp ekonominių skirtumų ir žiedinės ekonomikos verslo praktikų įgyvendinimo lyginant įvairias mažas atviras ekonomikas ES viduje. Anot KTU EVF tyrėjos, ekonomiškai stipresnės mažos atviros ekonomikos dažniau pasižymi žaliosiomis inovacijomis ir didesniu išteklių produktyvumu, tuo tarpu silpnesnės ekonomikos siekia gerinti darbuotojų socialines sąlygas.

„Be to, pastebėta, kad mažos atviros ekonomikos, užimančios lyderiaujančias pozicijas pramonėje, dažniau įgyvendina žiedinės ekonomikos veiklas. Tai rodo, kad pramonės lyderystė daro didelę įtaką skatinant žiedinės ekonomikos praktikas“, – priduria tyrėja.

Motyvaciniai veiksniai pereiti prie žiedinės ekonomikos skiriasi

Pasak prof. dr. L. Dagilienė, pereinant prie žiedinio verslo modelių, skirtingų pramonės šakų įmonėms kyla paradoksalių prieštaravimų: „Linijinis verslo modelis patvirtinamas, kai parduodamas tam tikras prekių ir paslaugų kiekis. Tačiau praktiškai patikrinti žiedinį verslo modelį yra daug sudėtingiau. Produktų sudedamųjų dalių modifikavimas ar perėjimas prie biologiškai skaidžių pakuočių – tai nedideli pokyčiai, kurie lemia naują ekologinio efektyvumo praktiką, tačiau iš esmės nekeičia vyraujančių verslo modelio principų.“

Veiksnių, galinčių daryti įtaką gamybos įmonių perėjimui prie žiedinio verslo modelio, yra daug. Svarbu pastebėti, kad kartais tas pats veiksnys gali būti ir motyvuojantis, ir trukdantis, priklausomai nuo pramonės šakos, institucinės aplinkos ir ekologinių vertybių. Pavyzdžiui, kai kurios gamybos įmonės tiesiog laikosi galiojančių teisės aktų ir nusprendžia nieko nedaryti arba daryti minimumą, kai teisės aktai yra dviprasmiški. Tačiau kitos įmonės imasi atsakingesnio vaidmens ir dalyvauja kuriant naujas taisykles, normas ir praktikas ateičiai, kad užtikrintų žiedinius sprendimus. Be to, manoma, kad prekių ženklų, pasaulinių bendrovių spaudimas yra svarbesnis nei vyriausybės reguliavimas. Taip yra dėl to, kad daugelis Lietuvos gamintojų yra subrangovai ir savo vertės grandinėse turi laikytis aukšto lygio ekologinių standartų.

Dr. Viktorija Varaniūtė, KTU mokslininkė ir monografijos bendraautorė, tarp veiksnių, skatinančių pertvarkyti tradicinę tiekimo grandinę, išskiria vartotojų spaudimą, institucinius reglamentus ir atskirų įmonių pastangas siekiant tapti tvaresnėmis. KTU EVF tyrėjų komandos atliktas 139 Lietuvos gamybos įmonių tyrimas atskleidė, kad jos daugiausia dėmesio skiria efektyviam medžiagų ir energijos išteklių naudojimui, kartu siekdamos žiediškumo. Tai reiškia, kad šios įmonės yra linkusios pasiekti aukštesnius našumo rodiklius ir kartu potencialiai sumažinti kaštus. Pastebima, kad pagrindiniai motyvuojantys veiksniai skiriasi priklausomai nuo gamybinės įmonės veiklos požbūdžio.

„Biologinio ciklo“ principu veikiančios įmonės (pavyzdžiui, maisto pramonės įmonės), siekdamos būti žiediškesnėmis, daugiausia dėmesio skiria technologinių sprendimų diegimui. Tačiau Lietuvoje vyrauja gamybinės įmonės, kurių veiklos principas yra grįstas techniniu ciklu  (pavyzdžiui, baldų, plastiko, tekstilės pramonių įmonės). Be to, dauguma tokių įmonių yra įsitraukusios į globalų vertės grandinių tinklą, todėl keisti savo veiklos principus žiediškumo atžvilgiu jas skatina reikalavimai, kuriuos nustato pramonės lyderiai“, – sako dr. V. Varaniūtė.

Žiedinius verslo modelius nulemia ir pramonės specifika

Monografijoje „Circular Business Models in the Manufacturing Industry“ detaliau analizuojami žiedinės ekonomikos verslo modeliai trijuose Lietuvos pramonės sektoriuose – tekstilės, baldų ir plastiko. Vienos iš knygos bendraautorių, KTU Tvarios ekonomikos tyrimų grupės prof. dr. Jurgitos Bruneckienės teigimu, kokio pobūdžio žiedinius verslo modelius diegia įmonės priklauso ir nuo pačios pramonės specifikos. Lietuvos tekstilės gamintojai dažniausiai yra į eksportą orientuoti subrangovai ir daugiausia dėmesio skiria ekologiniam efektyvumui, optimizuojant energijos ir žaliavų naudojimą, bei švaresnei gamybai, diegiant technologines inovacijas.

„Vertinant šiandieninį Lietuvos tekstilės gamybos sektorių žiedinės ekonomikos požiūriu, bendrai galima pastebėti, kad vis dar trūksta įvairių verslo modelių ir iniciatyvų, nukreiptų į ekologinį dizainą ir tekstilės gaminių naudojimo laiko pratęsimą“, – teigia prof. dr. J. Bruneckienė.

Tačiau šių metų liepos 6 d. Europos Komisijai paskelbus Atliekų direktyvos pakeitimo siūlymą, kuriuo siekiama visose ES narėse įvesti privalomą išplėstinės gamintojo ir importuotojo atsakomybės sistemą tekstilės gaminiams, prognozuojami svarbūs pokyčiai visame tekstilės sektoriuje. Tai reiškia, kad atsiras nauji verslo modeliai, nes gamintojai ir importuotojai turės padengti tekstilės atliekų atskirą surinkimą, rūšiavimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Lietuvos baldų pramonė yra labai technologiškai išsivysčiusi. Šiame sektoriuje dominuojantys verslo modeliai orientuoti į ekologinį efektyvumą optimizuojant žaliavų naudojimą ir švaresnius gamybos procesus. Nors tarp baldų gamintojų ekologinio dizaino sprendimai tampa vis labiau paplitę, tačiau  gaminių vientisumo ir tvarių medžiagų klausimams dėmesį skiria retas. Pasak tyrėjos, didžiausias iššūkis šiai pramonei pereinant prie žiediškumo yra viso gamybos ciklo uždarymas. Gamintojai daugiausia orientuojasi į galutinio vartojimo prekes ir pasigendama atvirkštinės logistikos (taisyti, pakeisti ar perdirbti grąžintas prekes) iniciatyvų.

Lietuvos plastiko pramonė taip pat yra labai technologiškai pažengusi, turinti pakankamai inovacijų žiedinės ekonomikos principams įgyvendinti. Plastiko sektorius daugiausia orientuojasi į tarpinio vartojimo prekes ir bendradarbiauja su kitomis pramonės šakomis. Bendrai vertinant, plastiko sektoriuje yra pakankamai gerai išvystyta atvirkštinė logistika, leidžianti kiek galima daugiau uždaryti gamybos ciklą arba prailginti produkto gyvavimo laikotarpį. Tai be abejo susiję su ir pačių produktų techninėmis savybėmis.

Knygą „Circular Business Models in the Manufacturing Industry“ 2023 m. gegužės 2 d. išleido leidykla „Springer Cham“. Su šia knyga galima susipažinti čia.