KTU mokslininkės gyvenimo ritmo amplitudė: nuo matematinių algoritmų ir duomenų analizės iki zumbos ar sportinio bridžo

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentės Liepos Bikulčienės interesų laukas išties platus – jis apima ne tik matematiką ar statistiką, mokslinių projektų tyrimus su kitų sričių specialistais, bet protmūšius, zumbos treniruotes ar net sportinį bridžą. 

– Esate matematikė, bet jūsų moksliniai tyrimai turi daug sąsajų su medicina, sportu ir gyvensena. Kokie keliai jus atvedė į medicininius tyrimus? Į sportininkų sveikatos stebėseną? Gal vaikystėje svajojote apie medikės ar profesionalios sportininkės karjerą?

– Tapti medike ar profesionale sportininke neplanavau, bet sportuoti mėgau nuo mažens. Tiesiog buvau labai judri, tad sportas, dramos būrelis ir dainavimas buvo išsigelbėjimas nuo perteklinės energijos tiek mano tėvams, tiek man pačiai.

Vaikystėje žaidžiau krepšinį, šokau sportinius šokius, užsiėmiau kūno rengyba. Sportinius šokius šokau iki aštuntos klasės, o gerokai vėliau – ne tik porinius, bet ir  latino stiliaus šokius. Sportas iki šiol užima svarbią vietą tiek mano, tiek mano šeimos narių gyvenime. Pavyzdžiui, mano sūnus – lengvaatletis, baigęs LSU, dirba fizinio rengimo treneriu krepšinio komandoje.

Kaip jau minėjau, dėmesys sportui ir sveikai gyvensenai niekur nedingo ir iš mano pomėgių rato. Tik dabar tame dalyvauju kitaip – savo moksliniais tyrimais stengiuosi padėti sportininkams ar mėgėjiškai sportuojantiems kuo ilgiau išlaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą. Mane motyvuoja tai, kad tyrimai lengvai pritaikomi praktikoje ir galima gyvai stebėti rezultatus, taip pat smagu bendradarbiauti su kitų sričių kolegomis ir pritaikyti matematiką organizmo funkcinės būklės tyrimams.

– Šių metų rugpjūčio pabaigoje baigėte vykdyti tarptautinį EUREKA projektą „Netrukdanti žmogaus nuovargio vertinimo sistema (Fatigue)“. Gal galite plačiau papasakoti, kokius tyrimus atliko matematikai jūsų vadovaujamame projekte? Kokių siekėte rezultatų ir kur tai  taikytina?

– Šio projekto ir tyrimų tikslas – sveikesnė visuomenė. Projekto vykdytojai sukūrė pasyvią kompleksinę nuovargio stebėjimo realiu laiku ir ilgalaikio darbingumo sumažėjimo vertinimo sistemas bei jas integruojančią informacinę profesinės saugos ir sveikatos paslaugų platformą, kuri labai aktuali ne tik sporto, bet ir statybų, aptarnaujančių paslaugų darbuotojų sferose ir kitose srityse. Sukurta mobili aplikacija taip pat bus taikoma įmonėse renginių metu darbuotojų darbingumui vertinti bei individualiems asmenims, susiduriantiems su įtampa darbe ar kasdienėje veikloje. Tuo rūpinsis projekto partneriai – mažoji bendrija „Judesio medicina“ ir M. Gurskienės TŪB „Vadovų klubai“.

Pagrindinis matematikų darbas projekte buvo duomenų apdorojimas. Viena dalis buvo statistinė anketavimo ir testavimo duomenų analizė, kita – EKG ir judesio signalų filtravimas ir parametrų, reikalingų funkcinės būklės vertinimui paieška. Rezultatų vaizdavimas ir išvadų pateikimas buvo taip pat svarbi tyrimo dalis.

– Atrodo, kad ne tik sportas, bet ir projektinė veikla jums labai patinka, nes šiuo metu jau vadovaujate kito tarptautinio projekto „Nuolatinė individualizuotos ir fizinės sveikatos stebėsena“ mokslinių tyrimų komandai. Kokių tikslų siekiama šiame projekte?

– Kaip ir minėjote – tai tarptautinis projektas. Aš vadovauju tik MGMF matematikų komandai, dirbančiai šiame projekte. Bendras projekto tikslas yra skatinti nuolatinio sveikatos priežiūros ir sporto stebėjimo naujoves, o Lietuvos partnerių tikslas – sukurti  psichofiziologinių ir mentalinių ypatybių stebėsenos ir pratybų sistemą, skirtą sportininkų rengimui optimizuoti. Kuriamą sistemą sudarys širdies elektrinių signalų, mentalinių testų platforma bei programinė įranga šių signalų duomenų analizei ir biologinio grįžtamojo ryšio formavimui. Sistemoje bus įdiegti netiesiniai analizės metodai ir taikomas daugiapakopis sprendimų priėmimo procesas, taip pat bus pateiktos individualios rekomendacijos būsenų optimizavimui maksimaliems rezultatams pasiekti.

Mes, matematikai, konsultuosime kolegas, kuriančius produkto prototipus, atliksime psichofiziologinių testų ir EKG signalų duomenų analizę, naudosime AI algoritmus būsenų klasifikacijai.

– Minėjote, kad mokslinius tyrimus atliekate kartu su kolegomis matematikais, o kaip studentai? Gal ir matematikos programų studentai prisijungia prie Jūsų mokslinių tyrimų? Kas juos skatina ar motyvuoja tą daryti?

– Taip, į praeitą projektą buvome įtraukę porą bakalaurančių. Jos atliko gautų duomenų analizę, bet joms buvo įdomu ne tik analizuoti surinktus duomenis – studentės išbandė kai kuriuos testus su savo draugais  ir net  pačios atliko.

Į naująjį projektą taip pat planuojame pasikviesti studentų. Aš dažnai per statistikos ar signalų analizės paskaitas pateikiu vieną kitą pavyzdį iš projektų mokslinių tyrimų ir pasitaiko, kad studentai tuo susidomi ir patys nori prie to prisiliesti bei pažvelgti giliau.

Dėl motyvacijos prisijungti prie mokslinių tyrimų – tai manau, kad juos veda smalsumas, – kam gali būti neįdomu pabandyti, kaip girdima teorija veikia ir kaip ją galima pritaikyti realiame gyvenime.

– Ar randate laiko sau?

– Laiko sau ir savo pomėgiams visada galima rasti, tik reikia tinkamai susidėlioti tvarkaraštį. Nesakiau, kad nesportuoju, tik šiek tiek sulėtinau tempą, nes didžiąją laiko dalį skiriu mokslinei veiklai – juk esu dėstytoja. O pomėgių gama gan plati – nuo sportinio bridžo ir protmūšių iki zumbos ir plaukiojimo baseine.

– Kur žaidžiate protmūšius? Gal kur nors dalyvaujate gyvuose žaidimuose? O zumbos treniruotės? Treniruojatės su komanda ar viena? Ir dar sportinis bridžas, ir baseinas?

– Protmūšiuose dalyvauju gyvai kartą per savaitę, kai leidžia sąlygos ir pasinaudoju Prototo programėle. Bridžą žaidžiame ir gyvai ir internete; turime subūrę komandą. Baseinui ir zumbos šokiams lieka koks kartas ar du per savaitę.

– Kaip jūs visur suspėjate?

– Protmūšiai ir sportinis bridžas – tai mankšta smegenims, o baseinas ir zumbos šokiai užtikrina fizinės formos palaikymą, padeda atsipalaiduoti  nuo įtemptos mokslinės veiklos. Be to, dar atsiranda laiko nueiti į teatrą, koncertą ar pažiūrėti įdomų filmą. Kai yra galimybė – dar labai mėgstu keliauti, domiuose senąja architektūra.

Tokia jau esu – aš nepakenčiu rutinos ir negaliu nusėdėti vienoje vietoje – man visą laiką reikia daug veiklos.

Kalbėjosi Virginija Klusienė