Pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusios krizės – pandemija, karas Ukrainoje, energetikos iššūkiai – dar kartą išryškino ne tik valstybių, bet ir visuomenių gebėjimo reaguoti į krizes bei prie jų prisitaikyti svarbą. Šių dienų geopolitinis kontekstas taip pat ragina atkreipti dėmesį į visuomenės ir bendruomenių atsparumą ir pasirengimą krizėms.
2022 m. gyventojai aktyviai padėjo karo pabėgėliams iš Ukrainos, teikė būstą, rinko paramą ir savanoriavo. Tačiau tuo pačiu metu Europą ištikusi energetikos krizė lėmė augančias kainas, didesnes pragyvenimo išlaidas ir infliaciją. Šios situacijos parodė, kaip glaudžiai susijusios skirtingos krizės ir kaip svarbu būti pasirengusiems jų poveikiui.
Kas lemia visuomenės atsparumą?
Visuomenės atsparumas nėra vien tik materialiniai ištekliai ar infrastruktūra. Jį lemia socialinių, ekonominių ir psichologinių veiksnių visuma.
Visuomenės atsparumui įtaką gali daryti makroveiksniai (išorinės grėsmės, pasitikėjimas tarptautinėmis, nacionalinėmis ar vietos organizacijomis ir institucijomis), bendruomeniniai veiksniai (socialiniai ryšiai, tarpusavio pagalba, prisirišimas prie gyvenamosios vietovės), individualūs veiksniai (asmeninis praktinis pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms, žinių lygis, subjektyvus sveikatos ir socialinio statuso vertinimas, individualus psichologinis atsparumas).
Šių veiksnių stiprinimas leidžia efektyviau reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes – nuo ekologinių iki geopolitinių – ir sumažinti jų ilgalaikį poveikį.
Pirmojoje leidinio dalyje aptariamos pagrindinės visuomenės atsparumo sąvokos, pateikiami klausimynai, skirti atsparumo tyrimams, bei nagrinėjamos jų taikymo galimybės nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.
Antrojoje dalyje analizuojami 2024 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai, atskleidžiantys visuomenės pasirengimą įvairioms krizėms ir su tuo susijusius socialinius veiksnius. Klausimynas ir duomenys prieinamai Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų archyve (LiDA).
Lietuvos gyventojų pasirengimas krizėms
Mokslininkių išleistas leidinys svarbus ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei. Jame pateikiama metodika ir tyrimų rezultatai gali padėti savivaldos institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, krizių valdymo specialistams ir visiems, besidomintiems visuomenės atsparumo stiprinimu, geriau suprasti visuomenės pažeidžiamumą ir stiprybes, planuoti veiksmingas krizių valdymo bei pasirengimo priemones. Toks žinių pagrindas prisideda prie informuotesnės, geriau pasirengusios ir atsparesnės visuomenės kūrimo.
Su leidiniu galima susipažinti čia.
Leidinys parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Visuomenės pažeidžiamumo ir atsparumo krizėms socio-erdviniai veiksniai ir bendruomenių reagavimo į krizes potencialo stiprinimas“ (SERENITY), sutarties Nr. S-VIS-23-21. Projektas įgyvendinamas konkursinėje prioritetinių mokslinių tyrimų programoje „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.
