Kaip nėra vieno vaisto nuo visų ligų, taip nėra vieno tvarsčio, tinkančio visoms žaizdoms“, – tokį posakį naudoja tie, kurie yra susidūrę su sudėtingų žaizdų gydymu. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė kuria naujos kartos tvarsčius, kurie skatina audinių regeneraciją ir specialiai skirti gilioms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.
Problemos aktualumą liudija statistika: maždaug 1,5 proc. visų Europos gyventojų turi vieną ar daugiau lėtinių žaizdų, o žaizdų gydymo išlaidos Europos Sąjungoje sudaro 2-4 proc. viso sveikatos apsaugos sistemos metinio biudžeto.
Paskaičiuota, kad vienos lėtinės, įsisenėjusios žaizdos gydymas valstybei gali kainuoti net iki 10 tūkstančių eurų. Tokio tipo žaizdų gydymas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 6 metų.
Būdinga neįprasta struktūra
Naujai sukurtam KTU mokslininkų prototipiniam gaminiui būdingos antimikrobinės, antioksidacinės, priešuždegiminės savybės. Tokie tvarsčiai skatina audinių regeneraciją ir ateityje gali būti efektyvus būdas įsisenėjusioms sveikatos problemoms spręsti.
Dar daugiau – naujai sukurtų tvarsčių audinys primena kempinės struktūrą, kurios naudą audinių regeneracijai pabrėžia pasaulio mokslininkai.
Akytą tvarsčių struktūrą KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjai išgavo panaudodami liofilizacijos būdą.
„Kempinių pavidalo tvarsčiai užpildo žaizdos vietą, suteikia terpę ląstelių sukibimui, dalijimuisi ir tarnauja kaip aktyviųjų junginių nešikliai“, – pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkė Odeta Baniukaitienė.
Pasak tyrėjos, didžiausias iššūkis šiuolaikiniams audinių inžinerijos mokslininkams – sukurti naujos kartos tvarsliavą, pritaikytą konkrečiam žaizdų tipui ir skatinančią audinių regeneracijos procesą.
Naudojo natūralų polimerą
KTU mokslininkai tvarsčiams formuoti pasitelkė hialurono rūgštį, kuri plačiai žinoma medicinoje ir pasižymi gerai žinomu stimuliuojamuoju poveikiu audinių regeneracijai.
Hialiurono rūgštis pritaikoma įvairiose srityse: ji pasitelkiama akies ragenai drėkinti, minkštųjų audinių korekcijai ir regeneracijai, injekcijoms į sąnario ertmę, kaulinio audinio regeneracijai.
„Hialurono rūgštis yra natūralus polimeras, esantis gyvųjų organizmų tarpląstelinėje ertmėje. Esame pratę prie hialurono rūgšties pagrindu sukurtų komercinių produktų, kurie yra klampūs tirpalai arba geliai. Nors organizmas taip pateiktą polimerą greitai įsisavina, tokios formos biomedžiaga neturi reikiamos struktūros, reikalingos audinių formavimuisi“, – teigia O. Baniukaitienė.
Mokslininkės teigimu, hialurono rūgštis turi tvarsčiams tinkamus ypatumus: ji yra bioskaidi, hidrofilinė, pasižymi suderinamumu su biologinėmis sistemomis. Iki šiol rinkoje tvarsčių gamybai dažniausiai naudotas alginatas arba kolagenas.
Pastaruoju metu KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedroje yra sukurti tinklintos hialurono rūgšties karkasai, skirti audinių regeneracijai. Bendradarbiaujant su mokslininkais iš Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) šiuo metu vykdomi hialurono rūgšties pagrindu gautų karkasų tyrimai in vitro (lot. stikle, mėgintuvėlyje) su įvairiomis ląstelėmis.