KTU NIVC ekspertė: konkurencingam verslui reikia veržlių inovacijų

KTU „Santakos“ slėnyje neseniai vykusiame seminare „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas naudojant ES paramos priemones 2014 – 2020 m.“ patyrę specialistai dalinosi mintimis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo privalumus, Europos Sąjungos (ES) paramos fondų finansavimo priemones ir ragino aktyviai išnaudoti visas galimybes siekti realios ekonominės naudos šiandieninėje rinkoje.

Renginiui pasibaigus, daugelį metų dirbusi su ES finansavimo projektais, o šiandien atsakinga už KTU NIVC mokslo ir verslo tarpusavio projektinę bendradarbiavimo veiklą, V. Karoblienė sutiko pasidalinti mintimis apie verslininkų galimybes tobulėti pasitelkus mokslininkų pagalbą.

– Seminare minėjote, jog verslui ir mokslui ypatingai svarbu „kalbėti ta pačia kalba“. Ką turėjote omenyje?

– Verslo ir mokslo „bendra kalba“ yra tarpusavio interesų supratimas. Verslininkai turėtų aiškiai iškomunikuoti savo poreikius: pasakyti, koks yra jų tikslas, kokios rinkos problemos trukdo tų tikslų siekti esamoje situacijoje, kokio produkto tikimasi bendradarbiavimo su mokslu pasėkoje. Įmonės vienydamos jėgas su mokslu turi suprasti, kad tai yra partneris, kuris skaičiuoja savo resursus, finansinius išteklius, siekia kuo efektyviau vykdyti mokslo tiriamąją ir eksperimentinę plėtrą.

Tuo tarpu mokslo atstovams taip pat pravartu plačiau dalintis savo žiniomis su viešąja erdve, supažindinti verslą su moksliniu potencialu, su galimybėmis kurti ne tik mokslą dėl mokslo, bet ir mokslą verslui.

– Kodėl bendradarbiavimas su verslu yra svarbus mokslo įstaigoms, pavyzdžiui: KTU?

– Mokslo ir studijų įstaigoms svarbu bendradarbiauti su verslu siekiant užtikrinti aukštą šalies inovacijų lygį. Kuo daugiau Universitetas bendradarbiaus su verslu, tuo labiau augs universiteto kompetencijos lygis, mokslininkų kuriamų produktų komercinimo galimybės, inovacijų pritaikomumas verslo sektoriuje, didės universiteto populiarumas ne tik šalies, bet ir nacionaliniu lygmeniu.

Šių dienų konkurencingam verslui reikia veržlių inovacijų, kurias sukurti gali mūsų universiteto mokslininkai. Kurdami tokius produktus tobulėjimo galimybę turi ne tik verslas, bet ir mokslas.

– Ar visos įmonės turi vienodus šansus pateikti paraiškas ES paramai ir būti atrinkti finansavimui gauti neatsižvelgiant į verslo dydį ir galimai didesnius konkurentus?

– Viskas priklauso nuo konkursinių priemonių. Vienos iš jų būna labiau orientuotos į smulkųjį verslą, kitose gali būti prašoma pagrįsti tam tikra pareiškėjo patirtį mokslinėje veikloje, jau įgyvendintuose projektuose, turėti tam tikras apyvartų sumas per atitinkamus laikotarpius ir panašiai. Tačiau tiek didelės, tiek mažos įmonės mato finansavimo priemonių teikiamą naudą ir siekia dalyvauti projektinėse veiklose.

Reikia atsirinkti tokius įrankius, kurie padėtų kuo efektyviau vykdyti užsibrėžtus tikslus, tad būtina žinoti priemones, kurios galėtų būti tinkamos vykdyti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas pagal įmonės pareiškėjos statusą.

– Ar šių dienų verslininkai yra gerai supažindinti su galimybėmis vykdyti MTEP veiklas pasitelkiant į pagalbą ES finansavimo priemones ir bendradarbiaujant su mokslo institucijomis?

– Tiek universitetai, tiek kitos institucijos, stengiasi kuo plačiau skleisti informaciją apie tokias galimybes. Įmonės, kurios praeityje jau yra pasinaudojusios universitetų pagalbos galimybėmis, žino, kur kreiptis, į kokias priemones akcentuoti savo veiklas, kaip bendradarbiauti su mokslo įstaigomis. Tačiau pradedantiesiems, nei karto nesinaudojusioms ES finansavimo priemonėmis, trūksta tokių įgūdžių. Todėl mes juos kviečiame bendradarbiauti su mūsų Universiteto specialistais, kurie turi didelę patirtį vykdant įvairius projektus.

– Ką galėtumėte pasiūlyti verslui, ketinančiam vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus ir pretenduojančiam gauti ES fondo paramą?

– Žinote, yra sakoma, jog laimi ne tas, kas gerai mato, bet tas, kuris sugeba tinkami identifikuoti susiklosčiusios situacijos priežastis, jų galimas pasekmes ir pateikti jų sprendimo būdus. Būtent dėl to, esant galimybėms, verslas turėtų kreiptis į mokslo atstovus ir bendroje partnerystėje surasti geriausius sprendimo būdus, kurie padidintų projektinių paraiškų ir projektų įgyvendinimo sėkmės atvejus.

Kviečiu visus verslininkus aktyviai kreiptis dėl galimo bendradarbiavimo, kurio pagrindu kartu su verslu mokslas kurtų inovatyvius sprendimus ir savo idėjas paverstų realiais, komercinį potencialą turinčiais produktais ar paslaugomis.

– Papasakokite apie mokesčių lengvatas verslui, vykdančiam MTEP veiklas?

– MTEP veiklas vykdantis verslas gali naudotis pelno mokesčio, investicinio projekto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo lengvatomis.

MTEP pelno mokesčio lengvatos esmė yra ta, kad sąnaudos, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, gali būti tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kada patiriamos. Šios lengvatos būtina sąlyga – MTEP veikla turi būti susijusi su įmonės vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus gaunama ekonominė nauda.

Pagreitinta MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto amortizacija.

Investicinio projekto lengvatos esmė – apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų investicinio projekto išlaidų suma. Jei išlaidų suma yra didesnė nei 50 procentų – šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius.

Galimybė pasinaudoti šiomis lengvatomis yra paskata verslui, kodėl jis turėtų vykdyti MTEP veiklas.