KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas V. Varžinskas: „ES aplinkosauginių reikalavimų pakuotėms įgyvendinimas – ilgalaikis tęstinis procesas“

Sužinoti daugiau apie naujus reikalavimus pakuotėms, į specializuotus seminarus pakvietė Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

Mokslų daktaras, docentas Visvaldas Varžinskas, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas sako, jog pakuočių gamintojai, tiek įvairius gaminius importuojantys bei parduodantys verslininkai privalės įsisavinti naująją tvarką ir jos laikytis. Bus privalu užtikrinti ir įrodyti į rinką išleidžiamų pakuočių atitiktį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme įrašytoms nuostatoms.

Pakuotėms – keturi reikalavimai

Anot jo, įmonės turės užtikrinti, kad į rinką teikiamos pakuotės atitinka keturis esminius pakuočių reikalavimus.

Pirmasis – pakuotės turi būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni. Bus reikalaujama atitikti dar vieną kriterijų – kad pakuotes būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar pritaikyti kitoms reikmėms.

Trečiuoju reikalavimu įpareigojama gaminti iš tokių medžiagų, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams ES ir Lietuvoje taikomus standartus.

Paskutinis reikalavimas teigia, kad pakuotes, jų atliekas, tvarkymo liekanas deginant ar šalinant sąvartyne į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą patektų kuo mažiau sunkiųjų metalų, kenksmingų cheminių ir kitų pavojingų medžiagų.

Bena Razbadauskienė, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė teigia, jog reikalavimai taikomi ne tik pirminei pakuotei, bet ir antrinei bei tretinei, nes jos paprastai yra naudojamos gaminiams įpakuoti, transportuoti.

„Griežtėja reikalavimai visam pakuotės gyvavimo ciklui, todėl daugeliui įmonių vadovų naujoji tvarka atrodo labai sudėtinga ir paini. Kilo mintis padėti mūsų organizacijos nariams ir verslui, norime supažindinti juos su šių reikalavimų taikymu praktikoje“, – apie rengiamų seminarų idėją kalbėjo B. Razbadauskienė.

Patars ir mokys specialistai

V. Varžinskas ramina, kad į seminarus įvairiuose Lietuvos miestuose susirinkusieji sužinos, jog deklaracija nėra sudėtingas dokumentas – tai nesudėtinga lentelė, kurioje pateikiami duomenys dėl pakuočių medžiagų, optimalaus dydžio bei užpildymo.

Šiek tiek keblesnė dalis yra šių duomenų pagrindimas tyrimais ar ilgalaikiais pakuočių logistikos ir paskirstymo rodikliais. Juos pateikti teks pareikalavus paskirtajai kontroliuojančiai institucijai. Kiekvienas vartotojas, kuriam kils įtarimas, kad prekyboje esantis produktas supakuotas į neoptimalią ar perteklinę pakuotę, turės teisę skųstis šiai institucijai.

Remiantis Darniuosiuose standartuose nurodytais principais atitiktis turi būti deklaruojama įvertinant visą pakuotės sistemą. Tai reiškia, kad būtina rinkti informaciją ir daryti sprendimus visoje pakuotės tiekimo grandinėje. Atsakomybė dėl minimalaus pakuotės medžiagos kiekio, optimalaus pakuotės pasirinkimo bei užpildymo, deklaracijos parengimo tenka gaminį pakuojančiai įmonei. 

„Norint parinkti ir deklaruoti teikiamos pakuotės šalinimo galimybes – perdirbimo, deginimo ar kompostavimo, būtina informacija iš pakuotės komponento gamintojo apie tiekiamos pakuotės medžiagos savybes, sudėtį, sunkiųjų metalų ar kenksmingų cheminių medžiagų buvimą“, – paaiškino specialistas.

„Pakuotės komponentų gamintojai turi prievolę suteikti visą reikiamą informaciją, kad gaminius pakuojanti ir į rinką išleidžianti įmonė galėtų priimti tinkamus pakuočių optimizavimo sprendimus ir užtikrinti teikiamos į rinką pakuotės atitiktį visiems keturiems reikalavimams. Importuotojų prievolė yra reikalauti iš gamintojo pagrindžiančio atitiktį dokumento (deklaracijos) užtikrinti, kad į rinką teikiami tiekėjo gaminiai atitinka teisinius pakuočių reikalavimus“, – sakė V. Varžinskas.

Tvarka veiks be išlygų

Ekspertas pabrėžia, jog ES aplinkosauginių reikalavimų pakuotėms sistemos įgyvendinimas nėra kažkokia vienkartinė akcija, pasibaigsianti įsigaliojus įstatymams, o ilgalaikis tęstinis procesas.

Pasak mokslininko, kitose ES valstybėse daug dėmesio buvo skirta reikiamos informacinės ir nepriklausomos laboratorinės bazės sukūrimui, pakankamos trukmės pereinamojo laikotarpio su būtinų priemonių planu įvedimui, darbuotojų mokymo organizavimui.

Iki ES direktyvos įgyvendinimo, Lietuvos įmonės itin neskubėjo domėtis naujaisiais reikalavimais pakuotei. Susipažinusių su ES direktyva įmonių užfiksuota mažiau nei pora dešimčių. Tiesa, yra ir kita medalio pusė – net ir įsigilinę į šį klausimą verslininkai pasigenda detalesnės informacijos.

B. Razbadauskienė ramina, jog kelių mėnesių intensyvaus pasirengimo turėtų pakakti, jei įmonės į naująją tvarką žvelgs atsakingai. „Kokie yra esminiai reikalavimai keliami pakuotėms ir kas bei ką turi deklaruoti galima detaliai sužinoti konsultuojantis su KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro specialistais seminaruose“, – tikina ji.

Keičia požiūrį į pakuotę

Anot V. Varžinsko, yra ir pozityvioji naujųjų reikalavimų pakuotei pusė. Įmonių vadovai ir savininkai, siekdami sumažinti išlaidas pakuotėms, įsisavina tvaraus dizaino, pakuotės kūrimo ir jos gyvavimo ciklo pagrindus.

„Reikalavimus derėtų traktuoti ne kaip papildomą ar kainuojančią „prievolę“, bet kaip galimybę sumažinti įmonės naudojamą pakuotės medžiagų kiekį, optimizuoti logistikos procesus ir sumažinti dėl pakuotės sugeneruojamų atliekų kiekį už kurio sutvarkymą tenka susimokėti gamintojui“, – teigė V. Varžinskas.

Anot jo, kiekviena į rinką supakuotus gaminius teikianti įmonė pirmiausia turi įsigilinti į esminius reikalavimus pakuotėms ir išnagrinėti darniųjų standartų procedūras. Tuomet galima pradėti nagrinėti įmonėje naudojamą pakuotės sistemą, rinkti informaciją apie medžiagas, optimizuoti pakuotę ir parinkti jai tinkamą tvarkymo scenarijų.

Šią problematiką jau ne vienerius metus nagrinėjantis KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras, šiandien padeda įmonėms suprasti, įgyvendinti ir deklaruoti rinkai teikiamų pakuočių atitiktį šalies įstatymams. „Vykdome mokymų seminarus, konsultuojame įmones, atliekame tyrimus įmonėms, kurios nepajėgios pačios parengti atitiktį patvirtinančių dokumentų paketų. Mūsų mokslininkai mobilizavo visą universitete vykdomų tyrimų potencialą – esame pasirengę padėti šalies gamintojams ir importuotojams, nes mokslas ir verslas žengia koja kojon“, – tikina centro vadovas.