KTU politologo savivaldos rinkimų prognozė: Kaune trūksta stiprių kandidatų

Iki rinkimų likus šešioms savaitėms, be sąmyšio neapsieita – nors šiemet Lietuvoje į savivaldos rinkimus kandidatuoja daugiau kaip 14 tūkst. asmenų, bene 400 daugiau nei pernai, dėl netinkamai pateiktų dokumentų iš rinkimų sąrašų išbraukta per pusę tūkstančio kandidatų. KTU politologas Ainius Lašas pastebi, jog, nepaisant didelio kandidatų skaičiaus, žymių pokyčių Kauno taryboje tikėtis nereikėtų.

Šiek tiek daugiau nei po mėnesio, kovo 5 d. vyks Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kurių metu keturių metų kadencijai bus renkami 1498 nariai ir 60 merų. Žinoma, jog Kauno savivaldybės tarybai pagal gyventojų skaičių numatyta rinkti 41 narį, tačiau kiek mandatų užims skirtingos partijos – spėliojama.

Kaip keisis miesto taryba?

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dekanas A. Lašas į rinkimų procesą žvelgia atsargiai, mat iki jų – dar nemažai laiko.

„Situacija dar gali keistis. Visgi sprendžiant iš dabartinių duomenų, „Vieningo Kauno“ mandatų skaičius sumažės, bet yra didelė tikimybė, kad jie išlaikys daugumą. Tai reiškia, kad opozicinės partijos kažkiek pasiaugins savo raumenis, bet kas ir kiek konkrečiai – sunku spręsti“, – sako ekspertas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos frakcijos 2019–2023 m. kadencijoje gyventojus atstovauja 32 „Vieningo Kauno“ bei šeši Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai. Praėjusių metų vasarį miesto savivaldybės taryboje įsteigta ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, prie kurios prisijungė viena „Vieningo Kauno“ narė ir du TS-LKD atstovai. Tačiau ar galime tikėtis kitų partijų – Liberalų sąjūdžio ar socialdemokratų sugrįžimo?

„Sunku pasakyti, ar „Vardan Lietuvos“ išlaikys savo mandatus, nes šiai partijai tai yra pirmi savivaldos rinkimai. Be to Visvaldas Matijošaitis politiškai rėmė S. Skvernelį, kas dalį meru nusivylusių rinkėjų galėtų atstumti ir nuo „Vardan Lietuvos“. Neskubėčiau nurašyti nei valstiečių, kurie turi ganėtinai ryškų kandidatą į merus, nei Liberalų sąjūdžio, bet kalbame apie vieną kitą mandatą, o ne kokį nors proveržį“, – teigia A. Lašas.

KTU politologas prognozuoja, jog trečią kadenciją – nuo 2011 m. – taryboje dirbantys „Vieningo Kauno“ nariai lyderiaujančių pozicijų apleisti neketina bei koalicijos tarp šios ir „Vardan Lietuvos“ frakcijos nenumato.

„Klausimas, ar tos koalicijos iš viso reikės, nes parama „Vieningam Kaunui“ išlieka apystiprė. Čia dar verta pastebėti, kad dabartiniai „Vardan Lietuvos“ tarybos nariai yra perėję iš konservatorių partijos ir iš to paties „Vieningo Kauno“. Nežinau, kokie jų santykiai su kolegomis iš „Vieningo Kauno“, bet akivaizdu, kad „Vardan Lietuvos“ atstovai yra pakankamai lankstūs, lengvai juda tarp skirtingų politinių vienetų ir todėl sėkmės atveju greičiausiai vėl prisiderintų. Bet ta jų sėkmė dar nėra užtikrinta“, – sako A. Lašas.

Skandalai kelio į mero rinkimus neužkirto

Šiuo metu Kauno miesto mero postą užima V. Matijošaitis, kurio vardas žiniasklaidoje pastaruosius metus minimas šalia įvairių skandalų. Pagrindinis „Vičiūnų grupės“ akcininkas aršios visuomenės kritikos sulaukė dėl įmonės veiklos tęsimo Rusijoje šalies pradėto karo prieš Ukrainą metu. Lapkritį politiko šeimai mesti kaltinimai dėl neskaidriai vykdytų žemės sklypų pirkimų taip pat prisidėjo prie pakitusios visuomenės nuomonės – pasitikėjimas juo mažesnis nei anksčiau.

„Nacionaliniu mastu jo reitingai gerokai nusmuko, bet Kaune V. Matijošaitis vis dar išlaiko pozityvų reitingą. Jį vis dar remia dauguma kauniečių, bet ta dauguma yra sumenkusi apie 20 procentų”, – sako A. Lašas.

Pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, mero kadencijų skaičius apribotas iki 3 kadencijų iš eilės, todėl, jei V. Matijošaitis laimėtu Kauno miesto mero rinkimus, tai būtų jo paskutinė kadencija.

„Kaune trūksta stiprių, žmonėms gerai pažįstamų, alternatyvių kandidatų, galinčių pakonkuruoti su dabartiniu lyderiu. Tiesa, yra, pavyzdžiui, Aurelijus Veryga, bet tai – labai poliarizuojanti figūra ir todėl jam sunku būtų laimėti daugumos kauniečių prielankumą“, – teigia KTU politologas.

Tarp geriau žinomų visuomenės veikėjų, kandidatuojančių į antro pagal dydį Lietuvoje miesto mero kėdę – laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjas ir prodiuseris Mantas Bertulis (Laisvės partija), operos dainininkas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas Vytautas Juozapaitis (TS-LKD).

„Konservatorių kandidatas į merus irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri. Dar bandoma kvestionuoti ir jo kaip kauniečio statusą, bet nežinau, kiek tai įtikins rinkėjus. Šiuo metu V. Matijošaitis populiarumu gerokai lenkia visus konkurentus ir todėl jis atrodo tikėtiniausias laimėtojas. Bent jau kol kas“, – sako A. Lašas.