KTU profesorė: kodėl techniškame universitete reikia ir socialinių mokslų

Jos teigimu, KTU suteikia galimybę susikurti unikalią kompetenciją: siūlo gretutines studijas, į studijų programas įtraukia įvairias disciplinas, kurios skatina kūrybiškumą, verslumą, lyderystę. Tai ugdo asmenybę, o ji, pasak dekanės, yra itin svarbi šiandieninėje aplinkoje, kuri labai greitai keičiasi, todėl negalime nuspėti, kokių specialistų reikės ateityje.

Techniškame universitete šalia dirbantys tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, padeda ir papildo vieni kitus. Tiksliųjų mokslų studentams būtina išsiugdyti tinkamą asmenybę, turėti atsakomybės jausmą, išmanyti verslo procesus  – tačiau socialinių-humanitarinių mokslų studentai privalo turėti analitinių gebėjimų, matematikos ir informatikos žinių. Šiandieninio Universiteto siekis – ne tik turėti daug fakultetų, bet derinti ir jungti studijų procesus taip, kad šie padėtų vieni kitiems.

– Kodėl moderniam, techniškam universitetui reikalingi humanitariniai, socialiniai mokslai ir menai?

– Jeigu žmogus geba mokytis, suprasti kas vyksta aplink jį – jis galės ir kurti. Ir tada mokydamasis jis įgis tų specifinių žinių, tuo tarpu jo asmenybė taip pat tampa kritiniu aspektu. Universitetas šias savybes ugdo keletu skirtingų lygių. Pirmiausiai vykdomas integravimas į studijų programas: yra specialūs moduliai, kuriuose ugdomas kūrybiškumas, lyderystės savybės. Įstojęs į universitetą inžinierius galės pasirinkti alternatyvią profesiją, galbūt jis bus matematikas ir šalia to studijuos ekonomiką. Galbūt studijuodamas informatiką pasirinks tam tikras verslo studijas. Ir tokiu būdu universitete atsiranda galimybė susikurti unikalų kompetencijų rinkinį.

– Kokią naudą žmogui ir visuomenei, valstybei suteikia toks paltus universitetinis išsilavinimas, link kurio dabar eina KTU? Ir kuo šiandieniniam pasauliui svarbus tas kryptingumas?

– Mes gyvename labai dinamiškoje aplinkoje ir negalime šiandien tiksliai nusakyti, kokių specialistų reikės vėliau – tai reiškia, kad dabartinis asmenybės ugdymas yra labai svarbus. Ir modernus universitetas šiai dienai yra tas, kuris turi visas studijų kryptis. Labai svarbu, kad sukurtas modelis būtų įveiklintas, kad programas ir skirtingas sritis būtų galima maišyti. Vien atskirų fakultetų turėjimas nereiškia, kad tas studijų modelis veikia. Fakultetų, katedrų durys turi būti atvertos, tam, kad studentai turėtų tą pasirinkimo galimybę, kad mes galėtume ugdyti lyderystę, kūrybiškumą, verslumą ir, kas turbūt svarbiausia visuomenei, atsakomybę. Atsakinga lyderystė yra tai, link ko juda visos pasaulio verslo mokyklos, kur turėtų judėti visi universitetai.

– Kiekvienas darbdavys, galėdamas rinktis, visada pasirinks darbuotoją su universaliu išsilavinimu. Tai galima sakyti, kad jūs einate teisingu keliu?

– Galbūt tai nėra taip labai nauja, nes universitete anksčiau buvo  Inžinerinės ekonomikos fakultetas, kuriame ekonomistai studijavo inžineriją ir atvirkščiai. Per nepriklausomybės 20-metį ta tradicija buvo pamiršta, tačiau mes perėjime ciklą ir grįžtame atgal. Ir vėl ekonomikos specialistus supažindiname su inžinerija ir inžinerijos specialistus supažindiname su ekonomika, verslu ir verslumu.

– Kaip viskas vyksta praktikoje, kaip informatikos studentui atsiranda dar ir kitokia disciplina, tarkime filosofija ir nuo kelinto kurso?

– Filosofija studijuojama pirmame kurse, tačiau jeigu kalbame apie universalųjį specialistą  kuris pats sau konstruoja savo ateitį, tai antrame kurse jie gali apsirinkti gretutinę studijų programą Ir informatikas gali pasirinkti verslo studijas, ekonomikas – matematikos, matematikas – informatikos.

– Ar tiesa, kad visiškai stereotipiškai buvo manoma, kad inžinierius tai yra žmogus specialistas, kurio pagrindinė užduotis yra ieškoti teisingo atsakymo, kaip keitėsi ši samprata, kad vis dėlto dabar šios specialybės sąvoka yra tikrai platesnė?

– Inžinierius yra ne tik smalsumas, noras kažką kurti. Yra ir kita pusė – ar to reikia ir kam to reikia? Gali būti sukurtas tobulas produktas, tačiau jeigu jis nesiūlys rinkai papildomos vertės, už kurią žmonės norėtų mokėti arba nežinos kaip tą galima parduoti, tai tiesiog bus kūryba, kas, žinoma, yra labai gerai, tačiau visuomenė turi naudotis tuo, ką inžinieriai sukuria.

Vadybininkas, tuo tarpu, jeigu neišmano inžinerijos, nesupranta kas yra tas produktas, – nesugeba parduoti, nes jis nežino visų produkto techninių aspektų. Jeigu komandoje, o paprastai inovacijos yra kuriamos komandomis, susirinks profesionalūs inžinieriai, rinkodaros, ekonomikos specialistai ir kiekvienas kalbės savo kalba, tai tikėtina, kad net ir genealios idėjos taip ir liks neįgyvendintos.

Taigi sėkmės gali atsirasti tik tada, kai žmonės geba tarpusavyje kalbėtis, kai jie yra savo srities specialistai, tačiau geba kalbėtis ir su kitos srities specialistu – tada atsiranda rezultatas. Nes siauros specializacijos niekam nereikia – reikia universalių žmonių, sėkmingam inžinieriui darant projektus jų įgyvendinimui reikia ne tik techninio išmanymo, bet ir ekonomikos žinių.

– Ko gero KTU yra vienintelis Lietuvoje, talpinantis ir tiksliukų kalvę, bet kartu priglaudęs ir humanitarus?

– Taip, bet į tiksliuosius mokslus yra nukreiptas didelis dėmesys, net jeigu studentas studijuoja socialinius mokslus, tarkime, rinkodarą, jis labai taip pat rimtai studijuoja ir matematiką, analitinių gebėjimų ugdymą, daug dirbama su skaitmenine rinkodara, socialiniais tinklais. Mūsų išskirtinumas yra gebėjimas suderinti tiksliuosius dalykus su šiek tiek minkštesniais.