-
-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
Spalio 28 d. Vilniuje įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų kongresas „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“, į kurį atvyko daugiau nei 500 švietimo profsąjungų narių ir aktyvistų. Kongrese aktyviai dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai.
Kongresą surengė šešios bendradarbiaujančios profesinės sąjungos: Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS), Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Švietimo profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Svečių teisėmis renginyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Rima Baškienė, Valentinas Stundys, Seimo Darbo frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, viceministrė Genoveita Krasauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ir kt.
Renginyje dalyvavo ir LAMPSS, kuriam pirmininkauja KTU profesorius Edmundas Kibirkštis, delegacija. Susivienijimo ekspertas KTU prof. Gediminas Merkys kongrese skaitė pranešimą „Aukštųjų mokyklų autonomija ir demokratija“. Profesorius susirinkusius perspėjo dėl gresiančios aukštojo mokslo griūties, tikėtino dalies Lietuvos universitetų bankroto ir gresiančio masinio dėstytojų atleidimo.
Pranešėjas sukritikavo Lietuvos auštojo mokslo finansavimo sistemą, paremtą krepšelio principu. Jo teigimu, tokia sistema nusižiūrėta nuo Jungtinės karalystės – buvusios kolonijinės valstybės – ir šiandien turinčios milijardines (gyventojų skaičiaus prasme) švietimo rinkas. Todėl tokia finansavimo sistema mūsų šalies valstybinėms aukštojo mokslo įstaigoms, įvertinus nepalankią demografinę situaciją, emigracijos mastą, visiškai netinka.
Pranešėjas ragino LR Seimą, kuris yra valstybinių universitetų steigėjas, skubiai atlikti savo pareigą ir nedelsiant centralizuotai inicijuoti šalies aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Pavyzdžiu jis nurodė neblogai aptvarkytą šalies bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinių mokyklų tinklą. Centralizuota aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka, pasak G. Merkio, turėtų būti vykdoma lygiagrečiai su valstybine mokslininkų ir tyrėjų užimtumo programa. Darbo netenkantys mokslo laipsnius turintys asmenys galėtų būti kiek palengvinta tvarka nukreipti į valstybės tarnybą, kitus švietimo sektorius, NVO ir privatų verslą. Aukštojo mokslo sugrąžinimas į LR Konstitucijos erdvę, autonomijos atstatymas ir centralizuota tinklo pertvarka padėtų, pasak G. Merkio, užkardyti atslenkančią chaotišką šalies aukštojo mokslo griūtį.
Renginio metu Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, LR Seimo komiteto narys V. Stundys gavo nemažai tiesių ir aštrių klausimų. Apskritai suvažiavime pulsavo socialinio protesto nuotaikos. Yra nemaža tikimybė, kad ateityje šalies pedagogai streikuos. Nors BVP auga, tačiau asignavimai švietimui mažėja, nėra atstatomas netgi 2008 m. finansavimo lygis.
Išsamiau apie renginį skaitykite: http://www.lampss.lt/2015-metai/161-kongresas-svietimo-politika-link-socialinio-sprogimo
