KTU rektoriumi antrai kadencijai perrinktas Petras Baršauskas

Atvirame tarptautiniame konkurse KTU rektoriaus pareigoms užimti dalyvavo 4 kandidatai – du užsieniečiai ir du lietuviai (išvardinti abėcėlės tvarka): P. Baršauskas, Pablo G. Martinez Lestard, Vidas Raudonis ir Alexander A. Suetin.

„Tarybos narių parodytas pasitikėjimas man suteikia didelį įpareigojimą toliau žengti pradėtu keliu. Esu dėkingas už suteiktą galimybę tęsti pradėtus svarbius darbus Universiteto dabarčiai ir ateičiai“, – sakė P. Baršauskas.

Gegužės 5 d. vykusiame atvirame Tarybos posėdyje, kuriame kandidatai akademinei bendruomenei pristatė KTU ateities vizijas, P. Baršauskas pabrėžė, kad KTU ateitis – tarpdisciplininis bendrasis (ang.comprehensive) universitetas, kuriame yra vykdomi visų mokslo sričių tarptautinio lygio tyrimai ir studijos.

Rektorius pristatė šiam tikslui pasiekti svarbių procesų – KTU ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto sinergijos, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) susijungimo – eigą ir artimiausius žingsnius. P. Baršausko teigimu – visa tai, derinant su vidinių talentų atskleidimu ir išorinių pritraukimu, užtikrins Universiteto lyderystę tarptautiniu mastu.

Tarptautinė konkurencija rinkimuose

Viešą tarptautinį konkursą KTU rektoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi LR Mokslo ir studijų įstatymu ir KTU statutu, Universiteto taryba paskelbė kovo 16 d. Dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti užklijuotame voke iki balandžio 22 d. 10 val.

Užsienio akademinei bendruomenei informacija apie konkursą užimti KTU rektoriaus postą (teisės aktuose nekeliamas reikalavimas rektoriui mokėti lietuvių kalbą) buvo skelbiama tarptautiniame socialiniame tinkle „Linkedin“, tarptautiniame tinklapyje „The Economist“, Europos Sąjungos mokslininkų tinklalapyje EURAXESS.

Darbo grupė, pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, užregistravo 6 pretendentus (4 užsieniečius ir 2 lietuvius), pareiškusius norą dalyvauti rektoriaus rinkimuose. KTU senatas, balandžio 27 d. vykusiame Senato posėdyje, įvertinęs pretendentų pedagoginės ir mokslinės veiklos atitiktį Universiteto keliamiems reikalavimams, patvirtino 5 kandidatus, tačiau Taryba, įvertinusi ir kitus pretendentų konkursui pateiktus dokumentus, patvirtino 4 kandidatus rektoriaus pareigoms užimti.

Patogumui žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie rektoriaus rinkimus:

Kas renka rektorių?

Rektorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria Taryba, sudaryta ir veikianti pagal Mokslo ir studijų įstatymo, Kauno technologijos universiteto statuto ir kitų teisės aktų nuostatas. Rinkimus organizuoja iš Tarybos narių sudaryta darbo grupė.

Kodėl rektoriaus rinkimuose dalyvavo užsieniečiai?

KTU yra atviras, skaidrus, tarptautiškumą skatinantis Universitetas, todėl Taryba nusprendė paskelbti viešą tarptautinį konkursą rektoriaus pareigoms užimti.

Ar rektoriui privaloma mokėti lietuvių kalbą?

Universiteto rektoriui teisės aktuose nekeliamas reikalavimas mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą:

1. Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje aukštosios mokyklos rektoriui nustatomas tik vienas reikalavimas – „5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.”

2. Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnis įtvirtina sąrašą asmenų, kurie privalo mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą pagal nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Aukštoji mokykla nepatenka į šį sąrašą įstaigų, kurių vadovams valstybinės kalbos mokėjimas būtų privalomas, nes universitetas nepatenka nė į vienos iš nurodytų institucijų apibrėžimą, taip pat negali būti prilyginamas gyventojų aptarnavimo įstaigai. Tai – aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas.

3. Universiteto vadovui nėra privalomas lietuvių kalbos mokėjimas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas”.

Kada paskelbtas konkursas KTU rektoriaus pareigoms užimti?

Viešą tarptautinį konkursą KTU rektoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu ir KTU statutu, Universiteto Taryba paskelbė kovo 16 d. Dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti užklijuotame voke iki balandžio 22 d. 10 val.

Informacija apie konkursą buvo paskelbta Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklapiuose, nacionaliniuose dienraščiuose „Kauno diena”, „Lietuvos rytas”, „Respublika” ir „Verslo žinios”, darbo skelbimų portale „CV online”, KTU doktorantų draugijos ir KTU Alumni socialiniuose tinkluose, tarptautiniame socialiniame tinkle „Linkedin”, tarptautiniame tinklapyje „The Economist”, Europos Sąjungos mokslininkų tinklapyje „EURAXESS”.

Kas galėjo dalyvauti konkurse rektoriaus pareigoms užimti?

Konkurse galėjo dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Ar yra amžiaus cenzas rektoriaus pareigoms užimti?

Mokslo ir studijų įstatyme, KTU Senate ir Rektoriaus rinkimų tvarkos apraše amžiaus cenzas rektoriaus pareigoms užimti nėra numatytas.

Kaip vertintinas LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gegužės 5 d. paskelbtas sprendimas „Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo“?

Tai yra Kontrolieriaus tarnybos nuomonė, neturinti teisinio pagrindo ir pateikianti rekomendacinę nuomonę bei neįpareigojanti imtus kokių nors veiksmų.

Kada baigiasi šios Tarybos kadencija?

Šios kadencijos Taryba savo veiklą baigs iki 2017 m. rugsėjo pabaigos.

Universiteto tarybos sudarymą iki 2012 m. patvirtina Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 18 d. įsakymas. Universiteto taryba po 2012 m. buvo sudaroma pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 66, 69, 70, 71, 73, 75, 95 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1987 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 8 d., 24 straipsnį. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tarybos turėjo būti sudarytos iki 2012 m. gruodžio 1 d., pagal jo 4 dalį, Senatas, nesilaikydamas Pakeitimo įstatyme nustatytos aukštosios mokyklos tarybos sudarymo tvarkos, galėjo patvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos narius, jau skirtus iš dėstytojų ir mokslo darbuotojų, taip pat patvirtinti tarybos narius, pasiūlytus Senato kartu su Švietimo ir mokslo ministru, taip pat asmenis, nepriklausančius aukštosios mokyklos personalui ir studentams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Pakeitimo įstatymo nuostatas, taip pat į tai, kad 2012 m. vasario 29 d. Universiteto darbuotojų konferencijoje dėstytojų ir mokslo darbuotojų skiriamiems tarybos nariams išrinkti posėdyje Universiteto tarybos nariu buvo išrinktas Rimantas Gatautis, Senatas 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. V3-S-47 patvirtino tarybos narių sąrašą. 2012 m. rugsėjo 24 d. įvyko Universiteto studentų atstovybės neeilinė ataskaitinė – rinkiminė konferencija, kurios metu Universiteto tarybos nariais buvo patvirtinti Studentų atstovybės deleguoti Universiteto tarybos nariai. Atsižvelgiant į tai, Universiteto Senatas 2012 m. spalio 1 d. priėmė nutarimą Nr. V3-S-66, kuriuo paskelbta Universiteto tarybos sudėtis ir jai pavesta vykdyti pareigas iki 2017 m. rugsėjo 24 d.

Kadangi pagal Pakeitimo įstatymą nustatyta 5 metų Tarybos kadencija skaičiuojama nuo jos sudėties paskelbimo, t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d., 2015 m. lapkričio 18 d. Senato nutarimu Nr. V3-S-58 buvo patikslinta Universiteto tarybos sudėtis, pažymint, kad jos kadencija yra 5 metai nuo jos sudėties paskelbimo – t. y. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Atkreipiame dėmesį, kad būtent taip aiškinti Pakeitimo įstatymo nuostatas rekomendavo Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SR-5463, tokiam įstatymo aiškinimui taip pat pritaria ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. V-2016-1691.