KTU „Santakos“ slėnyje kartu su mokslininkais dirba ir studentai

KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje, kuris yra „Santakos“ slėnio dalis, įsikūrę šeši Universiteto mokslo institutai. Greta esančiame verslo korpuse technologinio verslo įmonės naudojasi vienos iš didžiausių Baltijos šalyse inovacijų paramos infrastruktūros – Kauno mokslo ir technologijų parko – teikiamais privalumais. KTU „Santakos“ slėnyje sumontuotos mokslinės įrangos vertė – beveik 26 milijonai eurų, mokslo tyrimams skirtos erdvės užima 9 tūkst. kv. metrų plotą.

Atviros prieigos KTU „Santakos“ slėnio laboratorijose gimsta projektai, tiesiantys kelią Lietuvos inovacijų ekonomikai. Beje, dokumentuose ir pranešimuose spaudai linksniuojamas žodžių junginys „atvira prieiga“ būtent tą ir reiškia: geriausiai Baltijos šalyse įrengtose laboratorijose tiriamuosius darbus gali atlikti ne tik mokslininkai, bet ir verslas, ir – tai ne mokslinė fantastika – studentai.

Mokslo tyrimų pasaulis arčiau nei Marsas

„Mielai priimame norinčius dirbti ir turinčius pareigos jausmą studentus“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius profesorius Sigitas Tamulevičius. Noras dirbti kūrybinį mokslinį darbą, pasak instituto vadovo, yra vienintelė sąlyga, kurios reikia norintiesiems patekti į šviesa užlietas KTU „Santakos“ slėnio laboratorijas.

Ką tik antrąjį bakalauro kursą baigęs taikomosios chemijos studentas Mindaugas Bistrickas, vedamas noro gilintis į organinės chemijos sintezę, po paskaitos priėjo prie savo dėstytojo ir paklausė apie galimybę atlikti praktinius bandymus.

„Nesitikėjau, kad galėsiu patekti į ką tik duris atvėrusio KTU „Santakos“ slėnio Sintetinės chemijos instituto laboratorijas. Kai pirmą kartą čia atvykome, pats direktorius mums viską aprodė, o paskirtasis darbų vadovas supažindino su darbo chemijos laboratorijoje pagrindais“, – įspūdžiais dalijasi studentas.

M. Bistrickas teigia, kad praktika slėnyje naudinga ne tik įgytomis žiniomis bei patirtimi, bet ir tuo, kad jis gali iš arti susipažinti su mokslininko darbu.

„Anksčiau man atrodė, kad tarp manęs ir mokslininkų atstumas yra toks, kaip maždaug nuo Žemės iki Marso, – šypsosi vaikinas, – šiandien jis sumažėjo. Susipažinęs su žmonėmis, dirbančiais mokslo srityje, matau, kad jie yra šilti, draugiški, nuoširdūs ir visada pasirengę padėti“.

Studentų mokslo darbams – praktinis pritaikymas

Pasak E. Jasiūnienės, matavimų inžineriją studijuojantys magistrantai ir doktorantai, savo darbuose gilinasi į realias KTU Ultragarso mokslo instituto atliekamų projektų tyrimų užduotis.

„Mes gauname bandinius su aktualiomis, spręstinomis problemomis, tokiomis, kaip defektų paieška ultragarso būdu, siekiant nustatyti mikroįtrūkimus, nematomus plika akimi netobulumus. Tam reikia vystyti naujas technologijas, kurti metodus, kurie vėliau pritaikomi praktikoje ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – teigia mokslininkė.

Eksperimentinius tyrimus studentai atlieka su pačia moderniausia ultragarso mokslo tyrimų įranga. „Turime vienintelį Baltijos regione moksliniams tikslams naudojamą kompiuterinį tomografą, kitos modernios aparatūros, kuria galima tirti pačius įvairiausius objektus – nuo labai mažų iki labai didelių“, – galimybes vardija E. Jasiūnienė.

Studentai KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusiame Ultragarso mokslo institute daugelį darbų atlieka ta įranga, kuri yra naudojama ir pramonėje. Tai jiems suteikia neįkainojamos patirties ir neabejotino pranašumo darbo rinkoje, mano mokslininkė.

Moksliniai tyrimai gelbsti gyvybes

„Dirbdamas mokslinį darbą esi priverstas nuolatos tobulėti, kasdien sužinai ką nors naujo. Kol žmogus kuo nors domisi – nesensta“, – mano Ultragarso mokslo institute doktorantūros tyrimus atliekanti Kristina Andrėkutė. Jos mokslinio darbo tematika yra susijusi su ultragarsinių technologijų, padėsiančių medikams patikslinti melanomos diagnozę, kūrimu.

Jaunoji mokslininkė teigia, jog Universitetas suteikia galimybes visapusiškai tobulėti: doktorantai dalyvauja tarptautinėse konferencijose bei susitikimuose su partneriais, stažuojasi garsiausiose įmonėse bei mokslo įstaigose. Tačiau, jos nuomone, svarbiausia tai, kad vykdant mokslinius tyrimus galima realiai padėti žmonėms ir net išgelbėti gyvybes.

„Galutinis mūsų atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti diagnozę ultragarsu, be chirurginės invazijos, histologinių tyrimų. Ultragarso tyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir neskausmingi. Tikslia diagnostine technologija galima nustatyti ir labai plonų – iki 1 mm storio – navikų išplitimą. Tokio storio augliai dar nėra labai pavojingi“, – teigia K. Andrėkutė.

Medžiagų mokslo institute praktiką atliekantis magistrantas Audrius Valavičius įsitikinęs, jog jo atliekami tyrimai yra aktualūs ir svarbūs pasaulio mastu. Paviršiaus įazotinimo tematika, į kurią gilinasi studentas, rašomi straipsniai, kuriamos inovatyvios technologijos.

„Įazotinti paviršiai pasižymi antikorozinėmis savybėmis, įazotinimas pagerina biosuderinamumą, t. y. tokios dangos yra tinkamos kūno implantams“, – praktinį tyrimų pritaikomumą vardija studentas.

Pasak jo, studijuoti įdomu, nes naujos žinios padeda geriau suprasti pasaulį. Kuo sunkesnis bagažas, tuo lengviau važiuoti – mano studentas.