KTU studentai ieškojo kūrybiškų sprendimų, ką daryti su tekstilės atliekomis Kaune

Ko gero kiekvienuose namuose per tam tikrą laiką prisikaupia įvairių tekstilės atliekų – nebetinkamų ar tiesiog nebenaudojamų, tačiau spintoje vietą užimančių drabužių, avalynės, patalynės ir kitų gaminių. Nors tekstilės produktai nelaikomi pavojingomis atliekomis, tačiau dalis jų yra ilgai nesuyrantys, todėl juos, kaip ir kitas atliekas, patartina rūšiuoti ir tokiu būdu pakartotinai panaudoti ar perdirbti. Visgi dauguma žmonių vis dar nežino, ką galima daryti su tekstilės atliekomis ir paprasčiausiai jas išmeta į buitinių atliekų konteinerį.

Būtent dėl tekstilės atliekų problematikos Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centras kartu su vienu geriausių dizaino srities universitetų Europoje – Milano politechnikos universitetu (ital. Politecnico di Milano) – rugpjūčio pabaigoje surengė kūrybines dirbtuves-vasaros mokyklą „Kaunas Urban ReTex“. Joje buvo siekiama sukurti inovatyvų sprendimą, produktą ar sugeneruoti idėją, kurie leistų perdirbti, perkurti, panaudoti ir integruoti tekstilės atliekas į Kauno urbanistines erdves.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino (MIDF), Statybos ir architektūros fakultetų (SAF) bei Milano politechnikos universiteto dizaino ir architektūros (kraštovaizdžio dizaino) studentai. Jų fantazija nebuvo ribojama – tai galėjo būti meninės instaliacijos erdvės, objektai, produktai, tam tikra idėja ar vadybinė atliekų perdirbimo sistema.

Vasaros mokykla tuo pačiu metu vyko trijuose miestuose: Maskvoje, Varšuvoje ir Kaune. Po savaitės antrajai sesijai visi dalyviai susitiko Milane (Italija), kur tęsė kūrybinį procesą, o jos pabaigoje vykusioje parodoje pristatė savo siūlomus sprendimus.

Pirmiausia – problemos suvokimas

Kaune vykusių kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai visų pirma atliko apžvalginę analizę apie Kauno urbanistinius pastatus ir objektus, mėgino įžvelgti miesto ypatumus ir kontrastus tarp skirtingų rajonų, suprasti tekstilės taršos, jos atliekų perdirbimo bei antrinio panaudojimo problematiką Kauno bei Lietuvos mastu. Susipažinus su kontekstu, studentai leidosi į kūrybines paieškas ir idėjų generavimą.

Taip pat vyko KTU SAF lektorius architekto Vytauto Baltaus seminaras apie urbanistinį Kauno vystymąsi, rajonų tipologiją, studentai supažindinti su architektūrine-urbanistine miesto situacija. Siekiant geriau suvokti miestiečių vartojimo lygmenį, tą pačią dieną dalyviai leidosi į ekskursiją po Kauną, susipažino su miesto erdvėmis, pamatė, kiek ir kokių atliekų rūšiavimo konteinerių yra gyvenamuosiuose rajonuose.

Be to, KTU MIDF docentė Vaida Jonaitienė papasakojo apie tekstilės atliekų tvarkymo problemą Lietuvoje. „Pramonines tekstilės atliekas sudaro pluoštų, siūlų atliekos, atraižos, audiniai, medvilnės pūkas ir panašūs dirbiniai, kurie atsiranda tekstilės ir drabužių gamybos procesų metu. Dalis šių atliekų yra perdirbamos Šiauliuose įsikūrusioje įmonėje UAB „Neaustima“. Vis dėlto didelė dalis tekstilės gamybos atliekų išvežamos į sąvartynus arba yra sudeginamos. Tai labai kenkia aplinkai ir žmonių gerovei“, – pasakojo V. Jonaitienė.

Su atliekų tvarkymo problemos mastu projekto dalyviai galėjo susipažinti ir tiesiogiai, apsilankę VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centre“, kur turėjo progą pamatyti, kaip mūsų vartojimas ir kasdienis gyvenimas atsiliepia aplinkai, kiek šiukšlių prikaupiame.

Iš arčiau susipažinę su esama problema studentai komandose sprendė ir ieškojo būdų, kaip galima tekstilės atliekas panaudoti miesto gerovės kūrimui, integruoti urbanistinėse erdvėse, pasiūlyti būdus, kaip tekstilės atliekas pritaikyti mažajai architektūrai.

„Pirmosios savaitės pabaigoje įvyko idėjų egzaminas, kurio metu projekto dalyviai turėjo progą savo idėjas pristatyti nepažįstamiems žmonėms ir tokiu būdu sulaukti konstruktyvios kritikos ar palaikymo. Tai lėmė, kad tęsiant darbą Milane daugelio projektai vizualiai keitėsi, tačiau pagrindinė koncepcija liko nepakitusi“, – sakė KTU Dizaino centro lektorė Raimonda Štelmokienė.

Lietuvių ir italų problemos – panašios

Į Kauną Milano politechnikos universiteto studentus atlydėjusi dėstytoja Silvia Maria Gramegna teigė, jog italų ir lietuvių studentai diskusijų metu rado bendrą kalbą, puikiai vieni kitus papildė. Be to, dėstytoja įžvelgė bendrų sąlyčio taškų tarp Lietuvos ir Italijos tekstilės atliekų perdirbimo srityje.

„Italijoje taip pat yra specialūs konteineriai, skirti nereikalingos tekstilės, daugiausia rūbų, surinkimui, tačiau jie dažniausiai išrūšiuojami ir dovanojami kaip labdara arba atiduodami parduoti į dėvėtų rūbų parduotuves. Tad tekstilės perdirbimo problema yra bendra ir Lietuvai, ir Italijai“, – sakė S.M. Gramegna.

„Labai svarbu, kad dirbame su kolegomis iš Italijos – galime palyginti situaciją Lietuvoje ir jų šalyje. Visiems mūsų komandos nariams būdingi skirtingi požiūriai ir patirtys, tad rasti vieną bendrą problemos sprendimo būdą buvo tikras iššūkis, tačiau kartu labai praturtino kiekvieną mūsų“, –  pasakojo projekte dalyvavusi KTU Pramoninio dizaino inžinerijos studentė Goda Plytaitytė.

Sieks šviesti ir suburti miesto rajonų bendruomenes

Studentai kūrybinių dirbtuvių metu pasiūlė kelis tekstilės atliekų problemos sprendimo būdus. Tarptautinė studentų komanda, pasivadinusi „Kauntrastic“, savo sukurtame projekte akcentavo bendruomeniškumą.

„Mūsų idėja – sukurti lauko baldų kolekciją, kuri būtų pagaminta iš tam tikro rajono gyventojų paaukotų nebereikalingų tekstilės gaminių. Baldai būtų patalpinami į tam tikras aikšteles, kur to rajono bendruomenė galėtų susirinkti, švęsti kiemo šventes ar kitaip leisti laiką. Norėtume, kad bendruomenė jaustųsi įtraukta ir apjungta bendram tikslui – savo aplinkos keitimui, panaudojant tekstilės atliekas“, – pasakojo KTU Aprangos mados inžinerijos magistrantė Eglė Lapelytė.

G. Plytaitytė teigė, kad vasaros mokyklos metu įsitikinusi, jog Kaune tekstilės surinkimo konteinerių labai trūksta, o apie esančius daugelis miesto gyventojų net nežino.

„Mūsų komanda identifikavo, kad kauniečiai taip pat nežino, kaip tekstilė yra rūšiuojama ir perdirbama. Tad galvojame kurti įspūdingo dydžio instaliaciją viename iš Kauno rajonų parkų, kuri veiktų kaip tekstilės rūšiavimo konteineris bei kartu suburtų šio rajono bendruomenę, skatintų juos prisidėti prie rūšiavimo“, – projekto idėjomis dalijosi ji.

Rugsėjo pradžioje tarptautinė vasaros mokykla persikėlė į Milaną. Čia susirinko komandos prieš tai savaitę dirbusios Maskvoje, Varšuvoje ir Kaune.

„Milane studentai tęsė darbą grupėse, tobulino savo pirmines idėjas, kiekviena grupė pasiūlė sprendimus, kaip galima būtų surinkti, perkurti bei integruoti tekstilės ir aprangos atliekas Kaune bei ieškojo atitikčių Milano urbanistinėse erdvėse. Projektą vainikavo paroda, kurioje dalyviai pristatė savo idėjų prototipų vizualizacijas“, – įspūdžiais dalijosi KTU MIDF dėstytoja V. Jonaitienė.