KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas: minimalus stojimo balas priverstų moksleivius mokytis

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva įvesti minimalų stojimo balą universitetuose ir kolegijose sulaukė įvairiausių nuomonių. Viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad, įvedus tokį balą, būtų užkirsta konstitucinė teisė visiems gauti aukštąjį išsilavinimą.

Kauno technologijos universitetas (KTU) buvo viena pirmųjų šalies aukštųjų mokyklų, jau keletą metų skelbdama minimalų stojimo balą. Praėjusiais metais jis siekė 1,8, o šiemet kartelė kilstelta iki 2 balų. Tokį aukštą balą šiemet turi tik 9 iš 20 šalies universitetų.

Nemaža dalis universitetų išvis numojo ranka į ŠMM rekomendacijas, nors minimalaus balo įvedimą numato ir Mokslo bei studijų įstatymas. KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas sako, kad KTU minimalus stojimo balas ateityje tik kils ir siūlo pavyzdį imti ir kitoms aukštosioms mokykloms.

– Kodėl reikia didinti minimalų balą?

– Galėtume užduoti du klausimus. Pirmasis – kodėl jį iš viso reikia įvesti, o antrasis – kodėl šį balą reikia didinti? Į antrąjį klausimą lengviau atsakyti, nes švietimo ir mokslo ministro įsakymo nustatyti rodikliai, stojant į valstybės finansuojamas vietas, šiais metais yra aukštesni. Moksleiviai privalo būti laikę valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros ir užsienio kalbos arba tarptautinius, kaip TOEFL, ELTS egzaminus.

Prie jų dar pridėkime ir būtinus dviejų mokyklinių dalykų metinius pažymius. Jei laikytume, kad moksleivis visus minėtus keturis dalykus išlaikė, tačiau tegavo minimalius įvertinimus, pamatytume, kad jo konkursinis balas siekia 1,6. Tai yra ta apatinė riba, kurią jis privalo peržengti, galvodamas apie studijas valstybės finansuojamoje vietoje universitete.

Tačiau nepamirškime – 1,6 balo reiškia, kad dešimtbalėje sistemoje moksleivis gavo visus ketvertus. Štai ir atsakymas, kodėl reikėtų kelti minimalų balą.

Apie kokią žinių kokybę jaunuolio galvoje galime kalbėti, jei jis su tokiais balais gali gauti aukštąjį išsilavinimą? Norime, kad būtų bent šiokia tokia atranka. Toks KTU požiūris sutampa ir su švietimo politikos gairėmis – studijų kokybę reikia gerinti.

–  Kokios priežastys lėmė, kad šiais metais ne visos aukštosios mokyklos turi minimalų balą?

– Be abejo, didžiausios problemos – ne konkursuose į valstybės finansuojamas vietas, kur stoja gabūs moksleiviai ir šis balas įprastai viršija 4.

Bėdos prasideda, kai kalbame apie mokamas vietas. Daugelis aukštųjų mokyklų į jas priima asmenis, visiškai nežiūrėdamos į konkursinį balą – visus, kurie tik sutinka mokėti. Jie paskaitose sėdi vienoje auditorijoje su sunkų konkursą įveikusiais gabiais studentais. Taip „atskiedžiama“ paskaitų kokybė.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (LURK) buvo svarstoma įvesti bendrą balą tiek valstybės finansuojamoms, tiek mokamoms vietoms, siekiantį tarp 2 ir 2,8. Nubalsuota už 2, o tai reiškia, kad bent vieno valstybinio egzamino įvertinimas turės siekti 36 balus.

Nors buvo nubalsuota ir susitarta, ne visi šio susitarimo laikėsi. Šiais metais tokį įvertinimą turi tik 9 iš 20 Lietuvos universitetų. Kitaip tariant, mažesnis balas nei susitarta, gali tapti pasipinigavimo galimybe.

O pinigus skaičiuoti moka visi – praėjusiais metais asmenys, kurių balas buvo mažesnis už 2, aukštosioms mokykloms atnešė apytiksliai apie 12–15 mln. litų (3,5-4,3 mln. eurų) per metus.

Gaila, kad aukštosios mokyklos pasidavė pagundai – dėl to kenčia ir studijų kokybė. Yra didelė abejonė, ar tokiems asmenims pavyks tapti gerais studentais, mat ir mokyklos gali jiems nuolaidžiauti, kad jie tik liktų mokamoje vietoje.

– Kitaip tariant, minimalus balas universitete kelia bendrą šalies aukštojo mokslo kokybę?

– Be abejonės. Tai atsakymas į pirmąjį klausimą – kodėl jį reikia įvesti?

Dar po metų, 2016, prie privalomųjų egzaminų prisidės ir matematika, tad minimalus balas dar kils. Perspektyvoje, jei norime kelti studijų kokybę visoje šalyje, šis balas turi artėti prie 3.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštosios mokyklos turi įsivesti minimalų balą, tačiau ne visos šio įstatymo paiso, argumentuodamos net Konstitucija. Institucijų, tokių, kaip KTU, kurios turėjo minimalų balą, norėdamos kelti ir bendrą studijų lygį, buvo nedaug. Praėjusiais metais tokį balą turėjo tik 3 iš 47 aukštųjų mokyklų.

Minimalus balas pakeltų ir mokyklų teikiamo mokslo kokybę. Jaunuolis, svajojantis apie universitetą ir žinantis, kad dėl to jam teks surinkti tam tikrą kiekį gerų įvertinimų, tai ir stengsis daryti. Žinojimas, kad neįstosi nors ir turėdamas daug pinigų, bus pati geriausia motyvacija mokytis, nes šiandien mokyklos atestatas gaunamas be didesnio vargo.

– ŠMM siūlo keisti įstatymą, pagal kurį finansavimas aukštosioms mokykloms būtų susietas su mažiausiu stojamuoju balu. Ką manote?

– Užsienio praktikoje finansavimas siejamas su kokybe, o ne su mažiausiu balu. Žiūrima, kiek studentų nubyrėjo po pirmojo semestro, kiek įsidarbino pagal specialybę po baigimo. Netgi skaičiuojamas atsiperkamumas – t.y. per kiek laiko po baigimo absolvento gaunamas atlyginimas atpirks valstybės investicijas į jo studijas.

Pas mus tokios atrankos nėra – jei studentas mokus, jo „atsijojimas“ dažniausiai baigiasi ne po pirmo semestro, o diplomo išdavimu.

Lietuvai dar iki to toli, tačiau svarbiausia, kad aukštosios mokyklos vykdytų sąžiningą, visiems stojantiesiems vienodą atranką. Tai išspręstų galybę problemų – jaunuoliai ne tik sėkmingai susirastų darbą, tačiau palengvintų darbdavių vargus ieškant profesionalų. Visa tai neabejotinai keltų ne tik švietimo, bet ir šalies ekonominį lygį.

Imkime Pietų Korėjos pavyzdį – ten baigiant vidurinę mokyklą privalomi 9 egzaminai. Taip žmogus tampa universalus, jis turi tarpkryptinių žinių. Būtent tokių žmonių šiandien ieško darbdaviai. Vidurinėje mokykloje taip pat turėtų būti vertinama ir mokinių motyvacija studijuoti.

Be abejo, liūdna, kad aukštajam mokslui Lietuvoje skiriamo BVP dalis – vienas žemiausių Europoje. Padidinti jo neleidžia ekonominės sąlygos, tad ir aukštosios mokyklos negali atsisakyti mokių studentų.