KTU taria ryžtingą „ne“ Lietuvoje vyraujančiam nebyliam akademinio nesąžiningumo toleravimui

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas tyrimas atskleidė, kad net pusė apklaustų šalies aukštųjų mokyklų studentų mano, jog atsiskaitymų metu paplitęs nesąžiningumas – nusirašinėjama, naudojamos paruoštukės.

Nenorėdama tik deklaratyviai kovoti su neskaidriu atsiskaitymu už žinias, KTU bendruomenė žengė pirmąjį ryžtingą žingsnį – birželį įsigaliojo naujoji KTU egzaminavimo raštu tvarka. Apgaudinėti savo bendramokslius ir dėstytojus bandžiusiems studentams buvo pasiųstas aiškus signalas – toks nesąžiningas elgesys Universitete netoleruojamas. Jiems skirtos akademinės skolos ir įspėjimai, o nusižengus antrą kartą gresia pašalinimas iš KTU.

Lygiagrečiai su naująja egzaminavimo tvarka bus tobulinamos ir didaktinės sistemos. Neseniai įkurtas KTU didaktikos projektas „EDU_lab“ rūpinsis dėstytojų kvalifikacijos kėlimu, kad žinios per paskaitas būtų pateikiamos įdomiai ir šiuolaikiškai, o egzaminų užduotys būtų parengtos kūrybingai, nesikartotų.

Taikys visiems atsiskaitymams

Naująją egzaminų raštu organizavimo pertvarką, kuri parengta remiantis gerąja Lietuvos ir užsienio universitetų patirtimi, inicijavo KTU studentai, dėstytojai ir Universiteto vadovai, ne kartą diskutavę apie akademinio nesąžiningumo problemą. Jie ragina ir kitų aukštųjų mokyklų akademines bendruomenes pradėti iš esmės ir ryžtingai spręsti šį įsisenėjusį Lietuvos aukštojo mokslo skaudulį. 

Skaidrumu, sąžiningumu ir vertybinėmis nuostatomis paremta KTU egzaminų tvarka užtikrina kokybišką žinių patikrinimą ir nepalieka vietos nusirašinėjimui, plagijavimui. 

„Naujoji tvarka buvo taikoma visiems atsiskaitymams raštu, o nuo rudens bus naudojama ir egzaminams kompiuteriu, ir kombinuotiems (dviejų ar daugiau dalių) egzaminams. Atsiskaitymams žodžiu bus parengtos atskiros rekomendacijos“, – aiškina KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė.

Nesąžiningumas – kompleksinė problema

K. Ukvalbergienės teigimu, į akademinio nesąžiningumo problemą derėtų žiūrėti kompleksiškai, t.y. analizuoti priežastis, lemiančias jo atsiradimą. Tyrimai rodo, kad studentai elgiasi nesąžiningai, nes nuolat mato kitus studentus sukčiaujant, nejaučia atsakomybės už nusirašinėjimo pasekmes. Galimybė nusirašyti atsiranda, kai, pavyzdžiui, dėstytojas nusisuka, išeina iš patalpos ar nuolat pateikia tas pačias užduotis.

„Tačiau yra ir gilesnių bei sudėtingesnių akademinio nesąžiningumo atsiradimo priežasčių, tokių kaip blogi studijų rezultatai, nenoras mokytis, spaudimas gauti gerus įvertinimus, pernelyg sunki studijų medžiaga, neadekvačiai sudėtingi egzaminų klausimai, neįdomūs studijų moduliai ir kitos.

Jeigu paprastesnes problemas galima spręsti sugriežtinus egzaminavimo tvarką, tai sudėtingesnėms problemoms spręsti reikalingas didelis Universiteto bendruomenės darbas, keičiant mokymo ir mokymosi metodikas,“ – analizuoja K. Ukvalbergienė.  

Susijęs su korupcijos lygiu šalyje

„Kai kurie  tyrimai rodo, kad egzistuoja priklausomybė tarp akademinio nesąžiningumo ir korupcijos lygio šalyje – didėjant  nesąžiningumo apraiškoms mokykloje ar universitete, didėja korupcijos lygis šalyje, ir atvirkščiai.

Sukčiauti įprantama – jau mokyklos suole išmokus nesąžiningai elgtis, asmuo šią veiklą tęsia ir darbe, versle, o neretai ir šeimyniniame gyvenime. Problema žymiai didesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – įsitikinusi KTU Studijų departamento vadovė.

Pašnekovės teigimu, toleruojamas akademinis nesąžiningumas demotyvuoja gabius studentus, didina nusivylimą studijomis ir nepagarbą dėstytojams, kenkia Universiteto reputacijai, mažina diplomo vertę.

Sąlygos būti nesąžiningais – panaikintos

KTU Studentų departamento direktorius Martynas Ubartas įsitikinęs, kad akademinį nesąžiningumą įmanoma pažaboti tik veikiant nuosekliai ir kryptingai. Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl studentai yra nesąžiningi, yra tai, kad tam sudarytos palankios sąlygos.

„Nesant baudžiamumo, nusižengti egzaminavimo tvarkai susigundo net ir puikiai besimokantys studentai, nes geri egzaminų rezultatai leidžia pretenduoti į stipendiją“, – sako M. Ubartas. 

Komentuodamas naująją KTU egzaminavimo tvarką, jis aiškino, kad stebėtojų skaičius patalpoje, kurioje vykdomas atsiskaitymas raštu, priklauso nuo pasirinkusiųjų tam tikrą modulį studentų skaičiaus. Dalyko dėstytojas egzamine nedalyvauja.

„Srautinėse paskaitose, tokiose kaip matematika, fizika, filosofija, kurių egzaminus laiko dauguma Universiteto studentų, stebėti egzaminų buvo pakviesti ir kitų fakultetų aktyvūs studentai“, – sakė pašnekovas.    

M. Ubartas patikino, kad stebėtojų grupės, kurioms gali priklausyti ir dėstytojai, ir administracijos darbuotojai, ir studentai, bus nuolat rotuojamos.

Nusirašinėti – neverta

KTU Studentų departamento direktoriaus teigimu, švelnesnės nuobaudos, kurios buvo taikomos iki šiol, nebuvo veiksmingos. Griežtesnė naujoji tvarka sąlygas nusirašinėti egzamino metu sumažina iki minimumo. 

„Užfiksavus pirmąjį akademinio nesąžiningumo atvejį, skiriama akademinė skola ir įspėjimas. Už pakartotinį nusižengimą – šalinimas iš Universiteto“, – nuobaudas už akademinio sąžiningumo nesilaikymą vardijo M. Ubartas. 

Pritaikius naująją KTU egzaminų raštu organizavimo tvarką, pavasario semestrą buvo užfiksuota 10 akademinio nesąžiningumo atvejų. Visi 10 studentų nusižengė pirmą kartą, todėl kiekvienam buvo skirtos akademinės skolos ir įspėjimai. Tarp nusižengusių – ir vienas užsienio studentas.

Taip pat užfiksuoti 8 plagiavimo ir darbų pirkimo atvejai. Iš jų – 3 bakalauro baigiamieji darbai, 1 kursinis, 3 savarankiški darbai ir 1 referatas. Už šiuos nusižengimus studentams skirtos nuobaudos – akademinės skolos ir įspėjimai. Nuo šių metų studentų rašto darbų plagiato patikra KTU buvo vykdoma eLABa talpyklos pagalba.

Užfiksuoti ir 7 dėstytojų bei stebėtojų aplaidumo atvejai.