Pereiti prie turinio
ieškoti
Oranžiniame fone baltos spalvos pastatų piktograma, įskaitant namą, daugiabutį ir dangoraižį, su tekstu „11 Darnūs miestai ir bendruomenės“. Iliustruojamas siekis kurti saugias, įtraukes ir tvarias gyvenamąsias vietas.

KTU teatro studija „44“ kviečia į spektaklį „A“, tyrinėjantį atjautos ribas

Svarbiausios | 2026-01-07

Kauno technologijos universiteto (KTU) teatro studija „44“ dar gruodį pristatė naują spektaklį intriguojančiu pavadinimu – „A“ ir kviečia į papildomus jo rodymus sausio 15 ir 22 d. Pagal belgo Érico Durnez pjesę pastatytas kūrinys žiūrovams leis pažvelgti į žmogaus tapatybę ir empatijos ribas. Šį spektaklį režisuoja vienas ryškiausių Lietuvos teatro kūrėjų Gytis Bernardas Padegimas.

Sausio 15 ir 22 d. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, Kaunas) vyksiantis spektaklis – nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius ribotas.

Būdas kalbėti apie kitoniškumą

Pjesė „A“ – tai intriguojantis ir daugiasluoksnis dramaturginis kūrinys, nagrinėjantis žmogaus tapatybės, atminties ir komunikacijos temas. Tiek sceninėje raiškoje, tiek dialoguose vyraujantis minimalizmas dažnai balansuoja tarp kasdieniškumo ir filosofinio gylio, o pagrindinis veikėjas, čia žymimas tiesiog raide „A“, tampa universaliu žmogaus simboliu – jis gali būti bet kas ir tuo pat metu niekas.

Gytis Padegimas. Gretos Skaraitienės nuotrauka
Gytis Padegimas. Gretos Skaraitienės nuotrauka

„Šis spektaklis kalba apie atjautos ribas. Yra žmonių, kurie savo ir ne savo valia iškrenta labai toli į visuomenės paraštes, bet jie irgi žmonės, kuriuos turėtume bandyti suprasti, suvokti ir kartais atleisti“, – spektaklį pristato KTU teatro studijoje „44“ pirmą kartą statantis teatro režisierius Gytis Bernardas Padegimas.

Jis priduria, kad vyraujantis geopolitinis nestabilumas, po pandemijos susiformavusi izoliacija bei gundantis technologijų vystymasis neįtikėtinais tempais perkėlė didelę žmonijos dalį į virtualius pasaulius ir įkalino atskiruose, vis labiau svetimėjančiuose burbuluose.

Pjesės „A“ akimirka. Viktorijos Lankauskaitės nuotrauka
Pjesės „A“ akimirka. Viktorijos Lankauskaitės nuotrauka

„Dabar to „kito“ kitoniškumo pažinimas ir bent jau elementarus suvokimas darosi būtina pirmine bendruomenių išlikimo sąlyga. Pjesės „A“ autorius savo visuomenės paribių antiherojus panardina į juodžiausias gyvenimo sutemas, kartu leisdamas stebėti, kaip žmonėse, padariusiuose sunkius nusikaltimus, niekada negavusiuose net elementariausių vertybinių gairių suvokimo, po pražudytų gyvenimų griuvėsiais dar rusena šventumo kibirkštis“, – sako G. Padegimas.

Statydamas spektaklius G. Padegimas stengiasi sukurti atvirą ir jaukią kūrybinę atmosferą, kad visi jaustųsi kaip namie. Anot jo, tokiu būdu žaidžiant ir jaučiantis saugiai, kūrybinio proceso metu galima atrasti daug netikėtų ir labai organiškų idėjų.

„Per daugiau nei 50 savo karjeros metų, nepastebėjau, kad labai skiriasi kūrybinis procesas dirbant su profesionaliais aktoriais ir su studentais. Su KTU teatro studijos „44“ nariais yra įdomu, nes jie atvirai bando save scenoje, neturi aktorinių štampų ir viską daro nuoširdžiai, o į repeticijas ateina su noru ir meile“, – pasakoja G. Padegimas.

Proga pažvelgti į save

Pjesė „A“ – vienas iš naujojo KTU teatro studijos „44“ sezono „Troškimai“ spektaklių, kurio metu žiūrovai kviečiami dalintis savo norais, iš kurių sezono pabaigoje prie teatro studijos išdygs troškimų medis – kaip paskata ir simbolis neapleisti savųjų troškimų ir leisti jiems žydėti.

KTU teatro studijos „44“ meno vadovas Arnis Aleinikovas, kalbėdamas apie idėją sukurti troškimų medį, pastebi, kad teatras visada buvo vieta kalbėti apie temas, kuriomis nebūtinai šnekame kasdienybėje.

„Jis gali būti kaip veidrodis, atspindintis tai, kuo mes dabar gyvename arba siūlantis alternatyviąją realybę, priklausomai nuo statomos medžiagos, režisieriaus vizijos kūrybiniame procese išsikeltų tikslų“, – teigia A. Aleinikovas.

KTU teatro studijoje „44“ nariai stengiasi ieškoti balanso, todėl per pastaruosius kelerius metus sukūrė ir dramų, ir komedijų pagal gerai Europoje žinomų ir dar tik kylančių arba Lietuvoje nepažintų dramaturgų medžiagas.

Arnis Aleinikovas. Urtės Serapinaitės nuotrauka
Arnis Aleinikovas. Urtės Serapinaitės nuotrauka

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad menai ir technologijos neturi nieko bendro, bet kaip rodo dabartinės tendencijos, jie vis labiau sąveikauja. Teatras lavina kūrybinį ir kritinį mąstymą, ugdo komunikacinius įgūdžius bei stiprina emocinio intelekto ir empatijos gebėjimus“, – vardija A. Aleinikovas.

Jis pastebi, kad galiausiai teatras žmogų atsuka prieš patį save ir padeda išlaikyti žmogiškąjį matmenį technologijų pasaulyje. Jis primena, kad už kiekvieno algoritmo slypi žmogus su savo jausmais, istorijomis, nusivylimais ir troškimais.

Daugiau informacijos apie spektaklį rasite ir rezervuotis bilietus galite čia.