KTU tyrimas: emigracija keičia ne tik adresą, bet ir vertybes

Per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš šalies išvyko kas šeštas jos gyventojas, o Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atskleidė, kad emigrantų vertybės skirtingose šalyse kinta – nuo saviraiškos ir laisvės iki tradicijų bei stabilumo.

Šiandien didžiausios lietuvių bendruomenės įsikūrusios Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje, Vokietijoje ir JAV.

Ankstesni KTU mokslininkų tyrimai parodė, kad emigravusių lietuvių vertybės skiriasi nuo niekada neišvykusių ar į Lietuvą sugrįžusių tautiečių. Naujausi, išanalizavus 2200 emigrantų, gyvenančių JAV, JK, Vokietijoje, Norvegijoje ir Airijoje,  duomenys dabar leidžia pažvelgti dar giliau – kaip konkrečios šalys formuoja šiuos vertybinius skirtumus.

Išsiskiria JAV lietuviai

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Skaitmeninės visuomenės mokslo grupės tyrėjos, vykdydamos Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Emigravusių lietuvių vertybių sistemos ir traukos veiksnių priimančiose šalyse tyrimas“, siekė atsakyti į klausimą: ar priimančiosios valstybės aplinka daro įtaką lietuvių vertybėms ir ar skiriasi pirmosios kartos emigrantų, gyvenančių skirtingose šalyse, vertybinės nuostatos?

Nors visose šalyse lietuviai emigrantai labiausiai vertina saugumą ir saviraišką, o mažiausiai galios poreikį, tyrimo rezultatai atskleidė ir vertybinius skirtumus.

Pastebėtina, kad JAV lietuviams visos vertybės yra svarbesnės nei kitiems tyrimo dalyviams. Be to jie labiausiai vertina saviraišką – jiems itin svarbu turėti galimybę patiems rinktis, kurti, išsakyti nuomonę ir siekti savo tikslų.

Ši vertybė JAV gyvenantiems lietuviams net svarbesnė nei saugumas, kuris kitiems tautiečiams išlieka pamatinis. Tokia vertybinė kryptis rodo aukštą autonomijos ir pasitikėjimo savimi lygį, būdingą amerikietiškam individualizmo modeliui.

JAV lietuviams taip pat itin svarbus universalizmas – pagarba visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų kilmės ar pažiūrų, socialinis teisingumas ir atsakomybė už kitų gerovę. Kartu jie vertina geranoriškumą – rūpestį artimaisiais, pagalbą draugams, bendruomeniškumą.

Remia tautiečių bendruomenes

Į Norvegiją lietuviai pradėjo emigruoti apie 2010 m. – vėliausiai iš visų tirtųjų šalių. Joje  gyvenantys lietuviai labiausiai vertina saugumą – jiems itin svarbu gyventi stabilioje, patikimoje aplinkoje, kurioje užtikrintos socialinės garantijos ir pasitikėjimas kitais žmonėmis.

Kartu jie aukštai gana vertina ir saviraišką, nors ši vertybė čia mažiau išreikšta nei JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Tokia kombinacija rodo pusiausvyrą tarp asmeninių ambicijų ir socialinės harmonijos. Be to, Norvegijoje gyvenantys lietuviai mažiausiai iš visų tirtųjų vertina galią – tai reiškia, kad jų ambicijos orientuotos ne į valdžią ar statusą, o į gyvenimo kokybę, lygybę ir vidinę darną.

Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvena didžiausias skaičius iš Lietuvos emigravusių lietuvių. Tad kuo pasižymi jų vertybės? JK gyvenantiems lietuviams be saugumo ir savirealizacijos yra svarbus geranoriškumas. Jie pasižymi rūpinimusi kasdieniais santykiais ir gerove savo artimoje aplinkoje, vertina sąžiningumą, draugiškumą, atsakomybę.

Toks vertybinis profilis rodo emocinį brandumą ir stiprų moralinį pamatą. Britiška kultūrinė įvairovė ir praktinis požiūris į gyvenimą atspindi jų vertybinį balansą – tarp atsakomybės ir laisvės. JK lietuviai geba veikti savarankiškai, tačiau tuo pat metu išlaiko glaudų ryšį su kitais ir remia tautiečių bendruomenes.

Tuo tarpu Airijos lietuviai išsiskiria tuo, kad jiems ypač svarbūs ne tik stabilumas, finansinis ir socialinis saugumas bei noras tobulėti, bet ir pasiekimai. Jie nori būti sėkmingi, pasiekti užsibrėžtų tikslų, įrodyti savo gebėjimus. Tai dažnai būdinga emigrantams, kurie siekia įsitvirtinti naujoje šalyje, parodyti savo kompetenciją ir pasiekti geresnį gyvenimo lygį.

Vokietijoje gyvenantys lietuviai – bene stabiliausi vertybiškai. Jų vertybės pasiskirsto gana tolygiai, be didelių kraštutinumų. Jiems svarbūs  universalizmas ir geranoriškumas, kas liudija stiprų socialinės atsakomybės jausmą ir rūpestį kitais.

Vis dėlto Vokietijoje gyvenantys lietuviai labiausiai iš visų tirtųjų vertina saugumą – poreikį gyventi stabilioje, nuspėjamoje aplinkoje. Tokia kombinacija atskleidžia, kad Vokietijoje gyvenantys lietuviai savo vertybėse derina disciplinuotą racionalumą su žmogišku jautrumu.

Gebame derinti tradicijas ir modernumą

Emigracija – tai ne tik kelionė per sienas, bet ir kelionė per vertybes. Galime pastebėti, kad lietuvių emigrantų vertybės skirtingose šalyse adaptuojasi pagal priimančios visuomenės kultūrą, tačiau tautinis vertybinis pagrindas išlieka stiprus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad lietuviai geba derinti tradicijas ir modernumą – būti prisitaikantys, bet neištirpstantys.

Tyrimas atliktas vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Emigravusių lietuvių vertybių sistemos ir traukos veiksnių priimančiose šalyse tyrimas“ KTU Skaitmeninės visuomenės mokslo grupėje.