KTU tyrimas: Lietuviai remia gynybos išlaidų didinimą ir investicijas į ES gynybą; beveik pusė tautines mažumas laiko grėsme

Nauja reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė ryškius skirtumus tarp lietuvių požiūrio į nacionalinį saugumą ir vidaus politiką. Dėl gynybos klausimų visuomenėje vyrauja platus sutarimas – dauguma Lietuvos gyventojų palaiko dideles išlaidas kariuomenei, glaudesnį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje gynybos klausimais ir Jungtinių Valstijų vaidmenį užtikrinant Lietuvos saugumą.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) užsakymų atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė respondentų (56,3 proc.) pritaria siūlymui didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP.

Remia išlaidas gynybai

Tvirčiausiai šią idėją remia 30–39 metų gyventojai (62,4 proc.), mažiausiai – 50–59 metų (39,9 proc.). Didmiesčiuose palaikymas siekia 63,7 proc., o miesteliuose ir kaime jis kuklesnis, bet vis tiek reikšmingas. Dauguma apklaustųjų (82,0 proc.) sutinka, kad Lietuva turėtų daugiau investuoti į regioninį gynybos bendradarbiavimą su ES – šis pritarimas gana tolygus visose amžiaus grupėse ir regionuose pasiekia 95,7 proc.

Apklausa taip pat atskleidė, kad du trečdaliai gyventojų (70,8 proc.) Jungtines Valstijas laiko svarbiomis arba labai svarbiomis Lietuvos nacionaliniam saugumui. 30–39 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekia 71,8 proc. Tikslinant pagal gyvenamąją vietą: didmiesčiuose – 71,3 proc., kaime – 69,1 proc. KTU SHMMF tyrėjai prof. dr. Vaidas Morkevičius ir dr. Vytautas Valentinavičius pastebi, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste šie duomenys rodo, kad NATO ir Europos Sąjungos (ES) gynybinis bendradarbiavimas visuomenės akyse papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje.

Jeigu apklausos metu būtų vykęs referendumas dėl Lietuvos buvimo ES už pasilikimą balsuotų 93,4 proc. apsisprendusių rinkėjų (neįskaitant „nežinau“). Jauniausi, 18–29 m., šiuo klausimu tvirčiausi – apie 97 proc. pasisako „už“, 60–69 m. grupėje palaikymas kiek mažesnis (apie 91 proc.), bet vis dar labai aukštas. Miestuose ir miesteliuose „už“ dalis siekia apie 91 proc., priemiesčiuose artėja prie 100 proc.

Tautinės mažumos – grėsmė?

KTU SHMMF tyrėjai prof. dr. V. Morkevičius ir dr. V. Valentinavičius atkreipia dėmesį į nerimą keliančius duomenis – į tai, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (49,8 proc.) teigia, kad tautinės mažumos Lietuvoje kelia tam tikrą grėsmę šalies saugumui ir stabilumui. Didmiesčiuose – 56,7 proc., miestuose ir miesteliuose – 43,1 proc., kaime – 42,4 proc., o priemiesčiuose šis rodiklis siekia 69,6 proc. Amžiaus grupėse skirtumai nedideli – nuo 43,6 iki 47,7 proc., tačiau jauniausi (18–29 m.) išsiskiria didesniu kritiškumu tautinių mažumų atžvilgiu.

Be to, apklausa taip pat parodė, kad 36,5 proc. gyventojų mano, jog neapykantos kalba Lietuvoje pasitaiko dažnai arba labai dažnai. Tai dažniau įvardija 30–39 metų ir 18–29 metų (apie 39 proc.) respondentai, rečiausiai – 60–69 metų (apie 23 proc.). Didmiesčiuose su neapykantos kalba susiduria 38,9 proc., kaime – 29,3 proc.

KTU SHMMF tyrėjų analizė atskleidė, kad kuo dažniau žmonės susiduria su neapykantos kalba, tuo labiau jie linkę manyti, kad tautinės mažumos kelia grėsmę.

Informacinis laukas – dvilypis

KTU SHMMF užsakymu vykdyta apklausa parodė ir tai, kokiais kanalais lietuviai dažniausiai seka politines naujienas. Daugiausia gyventojų renkasi televiziją – ją nurodė 44,7 proc. respondentų. Antroje vietoje – socialiniai tinklai (26,7 proc.), trečioje – naujienų portalai (19,5 proc.).

Radijas ir tinklalaidės sudaro 3,6 proc., o laikraščiai – 2,5 proc. Amžiaus skirtumai čia ryškūs: tarp 18–29 metų gyventojų net apie 60 proc. politines naujienas sužino iš socialinių tinklų, o vyresni nei 40 metų daugiausia remiasi televizija (nuo maždaug 37 iki 65 proc., priklausomai nuo grupės). Kaimo vietovėse televizija dominuoja dar stipriau – daugiau kaip pusei gyventojų ji yra pagrindinis informacijos šaltinis.

KTU SHMMF mokslininkas dr. V. Valentinavičius pažymi, kad Lietuvos informacinis laukas dvilypis: vyresnių gyventojų naujienų vartojimą daugiausia lemia televizija, o jauniausių – socialiniai tinklai.

„Skirtingi informaciniai kanalai formuoja skirtingas žiūros perspektyvas. Jauniausi gyventojai, labiausiai besiremiantys socialiniais tinklais, dažniau susiduria su emociniu, konfliktą akcentuojančiu turiniu. Tai padeda paaiškinti, kodėl tose pačiose grupėse fiksuojamos ir dažnesnės neapykantos kalbos patirtys. Tai nereiškia, kad socialiniai tinklai „lemia“ požiūrį, tačiau rodo aiškią sąsają: intensyvesnis socialinių platformų vartojimas siejasi su dažnesniais susidūrimais su poliarizuojančiu turiniu, o tai savo ruožtu didina kultūrinio saugumo temų jautrumą (pavyzdžiui, nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu). Vyresnei auditorijai televizija reiškia didesnį stabilumą ir mažesnį informacinį triukšmą, tačiau taip pat – lėtesnę reakciją į naujienas ir didesnį pasikliovimą redakcijų atranka“, – pastebi KTU mokslininkas dr. V. Valentinavičius.

Reprezentatyvi apklausa atlikta KTU SHMMF užsakymu, ją vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucija, UAB „Vilmorus“, lauko darbai vyko 2025 m. gegužės 29 d. – birželio 22 d.

Apklausos metu akivaizdiniu interviu respondento namuose buvo apklausta 1 050 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Respondentai atrinkti tikimybinės atrankos būdu, remiantis Lietuvos Respublikos adresų registru ir taikant maršrutinį metodą bei „paskutinio gimtadienio“ taisyklę.

Tyrimas vyko 107 atrankos taškuose (74 miestuose ir 33 kaimuose), apimant 30 miestų ir 33 kaimus įvairiose šalies savivaldybėse. Rezultatų paklaida 95 proc. patikimumo lygiu neviršija ±3,1 proc., kai rodiklis siekia 50 proc., ir yra mažesnė, kai rodikliai artėja prie kraštinių reikšmių.