Tad ar bus pasirinktas mokslininko kelias po doktorantūros studijų, ar nukeliauta į verslo ir pramonės sritis – tokios aukštos kvalifikacijos specialistui ir savarankiškam tyrėjui durys visur bus atviros.
– Lietuvoje itin aukštos kvalifikacijos matematikų trūksta ir verslo įmonėms, ir viešajam sektoriui – tą nuolat akcentuoja įmonių vadovai. Kaip manote, ar šios naujos tarptautinės matematikos doktorantūros programas atsiradimas padėtų spręsti šių specialistų poreikio problemas?
– Taip, aukštos kvalifikacijos matematikų (ypač taikomosios matematikos) trūkumas yra akivaizdus visoje Europos Sąjungoje. Priežastis ta, kad norint parengti tokius ekspertus reikia aukštos kokybės ilgalaikės doktorantūros studijų programos. O tarptautinio bendradarbiavimo dėka naujoji programa gali labai greitai pasiekti aukštą kokybės lygį, kurio ir reikalauja tiek įmonės, tiek ir akademija.
Manau, kad kiekvienos šalies progresas ir ekonominė sėkmė slypi jos žmonių kokybiškame išsimokslinime, o kiekvieno specialisto karjeros sėkmė glūdi gebėjime „įdarbinti“ savo žinias ir gebėjime atskleisti savo talentą.
Darbo rinkoje itin aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis – akivaizdus. Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų, nes matematinių metodų taikymas gali padėti optimizuoti verslo bei gamybos procesus, spręsti medicininės diagnostikos ir vaistų tyrimų problemas, optimizuoti logistikos procesus ir daugeli kitų sričių. Mūsų mokslininkai tokias užduotis sprendžia per kasmet vykstančias „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“, o kai kartu su užsienio universitetais bus parengti matematikos mokslų daktarai – jie bus lobis įmonėms.
– Į ką bus orientuotos doktorantų disertacijos? Ar tai daugiau mokslo tiriamieji darbai, ar daugiau taikomojo pobūdžio? Ar įmonės gali tikėtis, kad būsimieji mokslininkai imsis spręsti būtent verslui ar kitam sektoriui aktualias problemas?
– Naujoji programa apims tiek fundamentinius, tiek taikomuosius matematikos tyrimus tokiose srityse kaip: diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicininių sistemų matematinis modeliavimas, matematinė operacijų teorija ir jos taikymai ir kt. Tad akivaizdu, kad pasirinkimų spektras išties labai platus, o, į kurią sritį pasukti, spręs studentas, pasirinkdamas tyrimų ir disertacijos temą bei mokslinį vadovą.
Mūsų rengta programa yra pakankamai stipri ir plati, kad būtų galima vykdyti visas tokias tyrimų temas. Remiantis galimybe įgyti kitų doktorantūros studijų programų, manau, kad daugelis studentų renkasi labiau taikomąsias temas, nes galvoja apie būsimą karjerą bankuose, medicinos, gynybos srityse ar tiesiog verslo įmonėse.
Tačiau tai nereiškia, kad fundamentiniai matematikos tyrimai yra nenaudingi. Manau, kad labai netolimoje ateityje ir fundamentiniai tyrimai ras pritaikymą versle, nes pastaruoju metu, verslas labai sparčiai diegia naująsias technologijas. Be to, teorinės temos galėtų būti patrauklesnės apie akademinę karjerą galvojantiems studentams.
– Profesoriau, ar Prahos Karolio universiteto studentai rinksis studijuoti Lietuvoje?
– Apie Georgo Augusto Getingeno universiteto doktorantų dalines studijas Kauno technologijos universitete, kol dar nepradėjome bendrų studijų, nenorėčiau komentuoti, bet mūsų – Prahos Karolio universitete – šiuo metu yra tikrai nedaug matematikos doktorantų.
Dauguma jų, dar prieš doktorantūros studijų pasirinkimą, turi pareigas kokioje nors verslo įmonėje. Tą veiklą tęsia ir studijuodami. Todėl jų noras keliauti bet kur yra gan ribotas. Bet, kalbant apie būsimus matematikos doktorantus, kurie dar tik rinksis šias trijų universitetų studijas, manau, kad jie vyks ir į Georgo Augusto Getingeno, ir į KTU, nes juos tai įpareigos pasirinkta studijų programa.
Ar juos tai žavės? Taip, be jokios abejonės. Manau, kad studentui laikinas išvykimas į kitą šalį ar į kitą universitetą bet kokiu atveju turi naudos: taip jiems kur kas lengviau megzti mokslinius ryšius, prisijungti prie bendrų mokslinių projektų, pajusti tą pulsą, kuriuo gyvena jo jaunieji kolegos iš svečių šalių.
Kalbant apskritai apie studentų mobilumą, tai noriu priminti, kad tarp KTU ir Prahos Karolio universiteto yra sudaryta Erasmus sutartis, kuri turėtų padėti pagerinti bendrą studentų mobilumą.
– Kokių sąlyčio taškų radote su KTU?
– Visų pirma, svarbiausias faktorius bet kuriame universitete yra ten dirbantys žmonės. Pradedant dekanu ir baigiant studentais. Visada čia, KTU, jaučiuosi labai laukiamas ir matau draugišką atmosferą, todėl džiaugiuosi, kad esu KTU MGMF dalis.
Ypač man patinka bendras mokslinis tyrimas su profesoriumi dr. Audriumi Kabašinsku ir docente dr. Kristina Šutiene. Pastaraisiais metais išleidome keletą straipsnių, bet turime dar ir recenzuojamų, kurie bus paskelbti vėliau.
Mus domina finansų matematika, ypač pensijų sistemos analizė. Kalbant apie pensijų sistemą, Lietuva turi kur kas labiau išvystytą II pakopą nei Čekija ir kitos Vidurio/Rytų Europos šalys. Todėl mėgstu analizuoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių fondus.
Tokia analizė gali būti pagrįsta ne tik teorinėmis koncepcijomis, bet ir tikrais, daugiau nei 15 metų, istorijos duomenimis. Taigi, skirtingai nei kitose Vidurio/Rytų Europos šalyse, galime leisti duomenims kalbėti patiems už save. Ir tai darome bendrame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte. Naudodamiesi duomenimis, pateikiame atsakymus į įdomiausius klausimus, susijusius su pensijų fondais.
Be to, man patinka vesti paskaitas KTU bakalaurantams ir magistrantams. Matau, kad studentai kartais būna drovūs, bet visada domisi naujomis temomis. Galiausiai, jaučiuosi pagerbtas galėdamas šiek tiek prisidėti prie naujos matematikos doktorantūros programos rengimo ir linkiu, kad programa būtų sėkminga.
