Pereiti prie turinio

KTU vykdomasis direktorius D. Sidaravičius: norėtųsi didesnės konkurencijos tarp universitetų

Svarbiausios | 2015-07-08

Vykdomasis direktorius, pasaulinėje verslo aplinkoje geriau žinomas kaip CEO (angl. – Chief Executive Officer) – įprasta pareigybė verslo įmonėse. Tarp šalies aukštųjų mokyklų šią gerąją verslo patirtį pirmasis pritaikė Kauno technologijos universitetas (KTU). Naujasis KTU vykdomasis direktorius Domas Sidaravičius įsitikinęs, kad šiuo keliu turės pasukti visos aukštosios mokyklos, siekiančios išlikti konkurencingos.

Aukščiausias pozicijas  „ERGO“ draudimo grupės bendrovėse užėmusio valdymo profesionalo teigimu, šiandien KTU tiek savo valdymo struktūra, tiek darbo tempais bei vykdomais projektais mažai kuo skiriasi nuo verslo įmonės.

Prieš mėnesį pradėjote eiti KTU vykdomojo direktoriaus pareigas. Papasakokite trumpai apie save ir apie tai, ką veikia Universiteto vykdomasis direktorius?

– Gimiau, užaugau, vidurinę mokyklą ir universitetą baigiau Lietuvos sostinėje. Šiuo metu taip pat gyvenu Vilniuje ir kasdien važiuoju į savo naująjį darbą Kaunan.

Šiek tiek išdaviau gimtąjį miestą, tačiau gyvenime juk viskas keičiasi, atstumai sutrumpėja, sienos išnyksta – daugiau nei 15 pastarųjų metų dirbau „ERGO“ draudimo grupės bendrovėse. Buvau atsakingas už Baltijos šalių padalinio veiklą, tad itin dažnai tekdavo važinėti iš Vilniaus į Ryga, skraidyti į Taliną. Per daugelį metų imi nebejausti atstumų, todėl dirbti šiek tiek daugiau nutolusiame mieste – nieko išskirtinio.

Kalbant apie vykdomojo direktoriaus funkciją – taip, KTU pirmasis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų žengė tokį žingsnį, sukūrė šią pareigybę bei atitinkamai transformavo valdymo struktūrą. Versle tai visiškai įprastos pareigos, be kurios jokia įmonė negali sėkmingai funkcionuoti.

Turint omeny visą Universiteto valdymo struktūrą – tai šiokia tokia naujovė, tačiau žiūrint į ateities perspektyvas, nemanau, kad be to būtų galima išgyventi. Pati pareigybės funkcija – visos neakademinės Universiteto veiklos koordinavimas ir siekis, kad valdymo struktūra veiktų kuo optimaliau, efektyviau ir kaip įmanoma labiau prisidėtų prie sėkmingo Universiteto strategijos įgyvendinimo.

Daug metų dirbote versle, dabar pasirinkote akademinį pasaulį. Ar dvejojote prieš žengdamas šį žingsnį?

– Manyčiau, kad teiginys, jog žmogus ilgus metus dirbo versle, o dabar nusprendė taip viską kardinaliai pakeisti, yra ne itin tiksli visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad akademinis pasaulis yra visiška priešingybė verslui.

Darbuojuosi jau ketvirta savaitė KTU, susipažinau su nemažai padalinių vadovų, kalbėjausi su jais apie vystančius procesus ir tai, ką pamačiau, beveik niekuo nesiskiria nuo verslo. Tai kas vyksta versle, vyksta ir Universitete.

Iš savo asmeninės patirties galiu pateikti ne vieną pavyzdį, kad procesai KTU ir verslo įmonėse beveik niekuo nesiskiria.

Be abejo, Universitete yra tam tikra veiklos specifika, tačiau tikrai nebūčiau linkęs supriešinti, kad egzistuoja visiškai skirtingi pasauliai – verslo ir akademinis. Šiuos skirtumus galbūt galėjome įžvelgti prieš keletą metų, bet dabar, taip, kaip juda KTU, tų skirtumų tikrai mažėja – jis tampa į tikslą ir rezultatą orientuota struktūra.

– Kokia Jūsų, kaip vykdomojo direktoriaus, darbo vizija?

– Kiek teko bendrauti su Universiteto vadovais, administracija ir visa akademine bendruomene, dėl demografinės situacijos ir atsivėrusių galimybių studijuoti užsienyje, šalyje mažėja studentų skaičius. Dėl to universitetai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Mano vizija – KTU bendruomenę sutelkti būti šiek tiek aktyvesne tiek studijų, tiek mokslinėje veikloje. Versle tokia praktika yra įprasta, nes nuolat kovojama dėl tam tikrų rezultatų, tikslų.

Manau, kad šalies universitetai galėtų labiau konkuruoti tarpusavyje. Mano, kaip vykdomojo direktoriaus, siekis – kad KTU, jau padaręs daug žingsnių, kurie dera su Universiteto strategija, išnaudotų savo potencialą iki galo.

Ar paseks KTU pavyzdžiu kiti šalies universitetai ir įsteigs vykdomojo direktoriaus pareigybes?

– Taip, tai yra tikėtina. Kiek teko girdėti, kiti šalies universitetai taip pat mąsto apie valdymo struktūros pokyčius. Kaip ir minėjau, mažėjantys skirtumai tarp akademinio ir verslo pasaulio leidžia daryti išvadą, kad tokie pokyčiai kitose aukštosiose mokyklose, kurios norės sėkmingai konkuruoti, yra neišvengiami.

Universitetas turi veikti kaip efektyvi organizacija – visus savo išteklius išnaudoti taip, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė tiek studijų, tiek mokslo veikloms. Ilgalaikėje, o gal net artimoje perspektyvoje, visi turės pasekti tuo keliu, kuriuo eina KTU.