Legendinio profesoriaus Jono Matulionio gyvenimas – graudžiai sunki pradžia ir užtarnauta garbė

Praėjo 112 metų nuo dienos, kai gimė garsus Lietuvos matematikas ir pedagogas, profesorius Jonas Matulionis, daug metų dirbęs Kauno technologijos universitete (KTU). Profesorius labai vertintas dėl 1950 m. parašyto ir išleisto 80 spaudos lankų apimties dvitomio vadovėlio „Aukštoji matematika“ – pokaryje net du dešimtmečius tai buvo vienintelis vadovėlis lietuvių kalba, skirtas aukštųjų technikos mokyklų studentams.

1972 m. ši knyga buvo įvertinta Valstybine mokslo premija. Tačiau iki to profesoriaus gyvenimas išties nebuvo lengvas. Visgi, nepaisant sunkumų, svajonė įgyti išsilavinimą ir tapti pedagogu buvo svarbesnė už viską.

Gyvenimo išbandymai užklupo anksti

Prof. J. Matulionis gimė 1906 metais Maskvoje, tačiau būdamas 3-4 metų, kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Pirmas raides pažino tuomet buvusioje Utenos pradžios mokykloje. „Turėjau didelį palinkimą „prie rašto“. Motina, tai įvertindama, ryžosi iš paskutiniųjų leisti toliau į mokslus“, – išliko autentiškas prof. J. Matulionio vaikystės aidas.

Vienas didžiausių sunkumų profesorių užklupo kiek vėliau. Apie gyvenimo tarpsnį Antakalniuose liko jo prisiminimai apie suvokimą, kas yra šventa, aukai prilygstančią motinos meilę ir ką reiškia jos netekti. „Visas sunkumas užgriuvo, kai mirė motina, palikdama mane 13-os metų. Po motinos mirties patekau giminių „prieglobstin“ piemenauti ir ūkio darbams dirbti. Už tai išsiprašiau, kad žiemą leistų į mokyklą. Gyvenimas buvo nepaprastai sunkus. Iš ryto „nedavalgęs“ eidavau iš kaimo į mokyklą už 5 kilometrų. Grįžęs turėdavau dirbti įvairius ūkio darbus. Pamokas ruošdavau pertraukų metu, nes neturėjau vadovėlių“, – liudija paties J. Matulionio prisiminimai.

Kruvinom kojom į Panevėžio valstybinę gimnaziją

Nepaisant sunkumų, J. Matulionis visada puoselėjo svajonę siekti mokslo. „Saulės“ progimnazijos Mokytojų tarybos protokoluose jo pavardė paminėta ne kartą – keliamas į aukštesniąją klasę, reiškiamas pagyrimas. „Matulioniukas matematikos uždavinius kremta lyg riešutus“, – sakydavęs jo mokytojas J. Kanapeckas.

Deja, sunkumai ir toliau neapleido jaunojo J. Matulionio gyvenimo. Kaip rašoma jo gyvenimo aprašyme, „Baigęs progimnaziją – 5kl., turėjau pasirinkti: arba pildyti grįžusio iš Amerikos tėvo valią, arba siekti mokslo savo jėgomis. Pasirinkau antrą kelią. Su 30 litų turto iškeliavau Panevėžin… Išėjau pėsčias. Atėjau trečią parą kruvinom kojom“.

Tačiau įstoti į Panevėžio valstybinę gimnaziją galėjo toli gražu ne kiekvienas norintis. Iš kartu su J. Matulioniu stojusių devynių mokinių, į gimnaziją pateko tik keturi. „Graudžiai sunki buvo pradžia. Badavau, bet mokslo nemečiau, pirmą kartą papietavau, kai išlaikiau pirmą egzaminą… Su tėviške santykiai liko nutraukti. Gyvenau iš pamokų“, – rašyta vienoje iš J. Matulionio autobiografijų. Mokinius gelbėjo kava, kurią per pertrauką į koridorių didžiuliame virdulyje atnešdavo iš gimnazijos virtuvės. Mažieji moksleiviai apylinkių miškuose pririnkdavo maišelius ąžuolo gilių, kurių užtekdavo kavai visą žiemą.

Įgyvendino svajones

Nepaisant sudėtingo jaunystės laikotarpio, jis atkakliai žengė vis arčiau ir arčiau savo svajonės. Galiausiai, Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Matematikos ir fizikos skyriaus 1930-ujų Vytauto Didžiojo metų laidos nuotraukoje regime ir J. Matulionį.

Po studijų dirbo banke, tačiau po poros metų paliko darbą, nes jautė, kad turi pašaukimą pedagogikai. Svajonė ėmė pildytis 1933 m., kai J. Matulionis gavo žinią, kad Raseinių gimnazijoje mokytojas Balys Sipavičius netrukus bus išleistas į pensiją ir lieka laisva matematikos mokytojo vieta.

Kaip vėliau teigė moksleiviai, „mokytojaujant B. Sipavičiui buvome „atsipalaidavę“, o, sulaukę J. Matulionio, puolėme mokytis algebros“. Ilgais rudens, žiemos vakarais J. Matulionio kambarėlio langas švietė iki vėlyvos nakties, o lentynėlė pildėsi pedagogine literatūra, profesiniais leidiniais, žurnalais. Po nepilnų 2 metų, J. Matulionis buvo perkeltas į Vilkaviškio dr. J. Basanavičiaus gimnaziją, o  vėliau atvyko dirbti ir į KTU, kur praleido 50 metų.

Legenda tapęs matematikas

J. Matulionio 80-mečio jubiliejaus proga parengtame buklete-sveikinime rašoma: „Savo garbingą šventę jubiliatas pasitinka tarp studentų, nes toks tikrasis jo gyvenimo pašaukimas – mokyti“. Kaip prisiminė Dr. D. Ivanskytė-Plukienė, tai buvo didelė ir graži šventė, kai Pirmųjų rūmų Didžioji amfiteatrinė auditorija lūžo nuo svečių gausos.

Užsitarnauti tokią pagarbą ir populiarumą, pasak jos, galėjo tik neeilinė asmenybė, o profesorius J. Matulionis buvo būtent toks – individualistas, mažai kalbantis, susikaupęs savyje, nors artimai bendraujant galėjo ir mėgo nuoširdžiai pasišnekėti. Įžeistas ar skaudinamas retai pakeldavo balsą, dažniausiai tylėdavo. Sunki vaikystė ir jaunystė, kieti sovietiniai laikai užgrūdino valią, išmokė J. Matulionį budrumo ir atsargumo. Net ir tada, kai to nereikėjo.

Profesorius mirė 1993 m. birželio 7 dieną, eidamas 88-uosius gyvenimo metus. Tačiau KTU bendruomenė savo kūrėjų, tarp jų ir prof. J. Matulionio nepamiršo. Dar jam gyvam esant pradėti rengti pirmieji jo vardo respublikinio masto jaunųjų matematikų konkursai. 2019 m. sausio 26 dieną KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF) vyks jubiliejinis, 30-tasis Respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų matematikų konkursas skirtas 9-12 klasių moksleiviams, kuriame gabiausieji išbandys savo matematines žinias ir analitinį mąstymą.

Parengta pagal žurnalisto, istoriko Juozo Stražnicko knygą „Matematikas Jonas Matulionis. Gyvenimo stotys“