Pereiti prie turinio

Lietuvis mokslininkas – vienintelis Rytų Europos atstovas JTO darnaus vystymosi ekspertų komandoje

Svarbiausios | 2017-01-05

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis teigia, jog ekologines problemas žmonės aiškiai pastebi tik tuomet, kai katastrofa – neišvengiama, tačiau ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia rimtus žingsnius, kad ekologinių nelaimių būtų išvengta.

KTU mokslininkas neseniai sulaukė ypatingo įvertinimo. J. K. Staniškis tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu. Iš 15 ekspertų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J. K. Staniškis yra vienintelis Rytų Europos regiono atstovas.

Pasak JTO Darnaus vystymosi departamento Politikos ir analizės skyriaus vadovo Shantanu Mukherjee, atrankai buvo pateikta daugiau nei 60 gamtos ir socialinių mokslų ekspertų iš viso pasaulio. Ekspertai buvo atrinkti siekiant išlaikyti mokslo sričių įvairiapusiškumą, atkreipiant dėmesį į regionų ir lyčių pusiausvyrą.

„Džiaugiamės, kad profesorius J. Staniškis priėmė kvietimą ir turės galimybę pritaikyti savo išskirtines žinias ir patirtį, rengiant šią ypatingai svarbią ataskaitą“, – teigė S. Mukherjee.

JTO ekspertų komandą sudaro 15 iškilių įvairių sričių mokslininkų, atliekančių mokslinius tyrimus darnaus vystymosi tematika. JTO telkia mokslo potencialą, kad būtų sekama Jungtinių Tautų suformuotų Darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo eiga. Ataskaita bus rengiama kas ketverius metus.

„Nors darnaus vystymosi problematika buvo iškelta JTO Asamblėjoje dar 1992-aisiais, toks rimtas žingsnis, siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą grįsti mokslo tyrimais, žengtas pirmą kartą. Mokslininkų pateikiamos išvados bus rekomendacinio pobūdžio, gali būti, kad ne visos šalys reaguos į jas vienodai – politiką formuoja valdžios atstovai. Tačiau tokios komandos sutelkimas suteikia galimybę mokslininkams išsakyti savo nuomonę, ir tikėtis, kad į ją bus įsiklausyta“, – teigia J. K. Staniškis.

Paklaustas apie ekologinės katastrofos tikimybę, KTU profesorius perfrazuoja dar Alberto Einšteino išsakytą mintį apie žmonių trumparegiškumą – kol ekologinių problemų nematome plika akimi savo artimiausioje aplinkoje, mes nieko nekeičiame.

„Žmonės reaguoja į problemą tik tada, kai grėsmė yra akivaizdi. Bėda ta, kad ekologinės problemos aiškiai matyti tik toje stadijoje, kai katastrofa – neišvengiama. Jau šiandien mus veikia gausybė paslėptų problemų, kurių kol kas neįsisąmoniname“, – teigia J. K. Staniškis.

Tačiau KTU profesorius ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia tikrai rimtus žingsnius, susijusius su darniu vystymusi, daugelis šalių labai atsakingai įgyvendina tvarumo politiką, todėl vilčių, bent jau atidėti ekologinę katastrofą, yra.

Pirmoji Darnaus vystymosi ataskaita, sekant JT Darnaus vystymosi tikslų 2030 įgyvendinimą, bus publikuota 2019 m. pabaigoje. Joje bus integruotai pateikiamas mokslinis požiūris į darnaus vystymosi problematiką iš ekonominio, aplinkosaugos ir socialinio požiūrių. Oficialiai ataskaita bus svarstoma JT Generalinės Asamblėjos sesijoje 2020 m. liepą, su ja galės susipažinti visų valstybių valdžios, verslo ir visuomenės atstovai. Tarpiniai rezultatai bus pristatomi JT aukšto lygio forumo kasmetiniuose susirinkimuose.

Ataskaita siekiama sustiprinti mokslo ir politikos sąveiką bei sukurti mokslu pagrįstą instrumentą, padėsiantį vyriausybėms priimti sprendimus dėl skurdo sumažinimo ir darnaus vystymosi politikos. 15 nepriklausomų ekspertų atstovauja platų mokslo sričių bei pasaulio regionų spektrą.

Ekspertai JTO Darnaus vystymosi ataskaitai formuoti buvo paskirti kadenciją baigusio Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono (nuo sausio 1-osios šias pareigas eina Antonio Guterresas).