-
-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
„Kultūra pasaulyje yra puoselėjama skirtingai. Tokios šalys kaip Japonija, Italija ir Prancūzija laiko kultūrą vienu svarbiausiu savo valstybės turtų, tuo tarpu kitas šalis reikia įtikinti, jog kultūra verta puoselėjimo ir apsaugos”, – II-ajame Naujųjų humanitarinių mokslų kongrese sakė A. Gelūnas.
Gegužės 28 d. vykusiame kongrese pranešimą apie kultūrą skaitė Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas.
Kultūra – įrankis politiniams veiksmams
Pasak ambasadoriaus, kultūra ne visada simbolizuoja laisvę bei taiką. Pasitaiko atvejų, kuomet ji tampa politiniu instrumentu propagandai skleisti.
Sėkmingas diplomatinės kultūros pavyzdys – 2014 metais vykusi Prancūzijos šventė skirta paminėti Pirmojo pasaulinio karo pradžiai, kurioje pasirodymus atliko du operos pasaulyje gerai žinomi ir talentingi solistai iš Rusijos. Rusų kariams ir tankams negailestingai niokojant Rytų Ukrainą, vyko iškilminga šventinė programa, pavadinimu „Pasaulinis karas ir taika”. Rusija pasinaudojo žymiais atlikėjais, siekdama nukreipti dėmesį nuo įvykių Ukrainoje.
Anot A. Gelūno, ši vadinamoji minkštoji (angl. soft) jėga, ne visada suveikia taip sėkmingai, kaip minėtame pavyzdyje. Savo išsakytą mintį ambasadorius iliustravo pavyzdžiu apie įvykį vienoje prestižinėje apdovanojimų ceremonijoje, skirtoje menui ir taikai, kurioje turėjo pasirodyti žymus rusų pianistas Denisas Matsuevas. Prieš renginį, atlikėjas viešai išreiškė paramą ir palaikymą V. Putino veiksmams Ukrainoje. Dėl šios priežasties, ceremonijoje nepasirodė nei vienas ES ambasadorius, jų tarpe ir Arūnas Gelūnas.
Naikinami kultūriniai objektai
Arūnas Gelūnas pažymėjo, kad kultūra ne tik naudojamasi kaip priedanga, tačiau karta iš kartos saugotas palikimas yra negailestingai naikinamas dėl politinių priežasčių. Ambasadorius teigimu, UNESCO pozicija reaguojant į šiuos atvejus, išlieka pasyvi.
2014 metais Laikinojo Meno Centras pavadinimu „Izoliacija”, esantis Donecke, Rytų Ukrainoje, buvo okupuotas separatistų. Straipsnis apie šį įvykį buvo išspausdintas žymiame Prancūzijos laikraštyje, tačiau ES ambasadoriai dėl to nesiėmė jokių veiksmų.
A.Gelūnas pateikė dar vieną pavyzdį, kada kultūrinis paveldas yra naudojamas konfrontacijai ir kariniais tikslais. Sukilėlių Irake politiniais sumetimais naikinami krikščionių vienuolynai, taip pat yra ir kultūros objektai. „UNESCO neturi armijos”, – sakė A. Gelūnas.
Pasak jo, vienintelis dalykas, kurį UNESCO gali padaryti kultūrinio paveldo labui – viešai skelbti apie kultūros objektų naikinimą.
