Lietuvos mokslininkas A. Ragauskas: „Pokyčių nereikia bijoti, nes jie yra raktas į inovacijas“

Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius A. Ragauskas kartu su „CityBee“ vadovu Luku Yla, „Factobotics“ vadovu Justinu Katkumi, „Global Lithuanian Leaders“ vadove Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir KTU vykdomuoju direktoriumi Pauliumi Arštikiu dalyvavo renginio metu vykusioje diskusijoje „Akistata su ateitimi. Koks mūsų vaidmuo ją kuriant ir jai ruošiantis?“.

Diskusijos įrašą galima rasti KTU „Facebook“ paskyroje.

Sieks trumpinti studijų trukmę

Diskusijos dalyviai kalbėjo ne tik apie karjeros siekimą, darbdavių trokštamas kompetencijas, pasikeitusią darbo rinką, bet ir apie tarpdiscipliniškumo svarbą.

Pasak A. Ragausko, tarpdiscipliniškumas šiandien yra neišvengiamas: „Per mano karjerą teko pakeisti daugybę veiklos sričių. Pirmoji specialybė, kurią įgijau Universitete buvo Elektros inžinerija, tačiau šiandien 90 proc. mano darbo sudaro klinikinė medicina. Mano veiklos taip pat buvo susijusios su branduolio fizika, hidrodinamikos fizika ir t.t.“

KTU vykdomasis direktorius P. Arštikys pažymėjo, kad studijos taip pat tampa vis labiau tarpdiscipliniškos, nes verslui reikia kitokių specialistų nei prieš 10 metų. „Labai svarbus ir bendrųjų kompetencijų ugdymas. Nebeužtenka išmokti keletą disciplinų, kad būtum patrauklus šiandieninėje darbo rinkoje“, – teigė pašnekovas.

P. Arštikio teigimu, Universitetas siekia ne tik tarpdiscipliniškų studijų, bet ir trumpesnio jų proceso: „Naujoji studentų karta nori kuo greičiau baigti bakalauro ir magistrantūros studijas ir pasinerti į darbo rinką, tad KTU planuose – pirmosios pakopos studijų trumpinimas iki 3 metų. Užsienyje, o ypatingai Europoje, ši praktika yra labai plačiai paplitusi.“

Vykdomasis direktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad abiturientų, kurie po mokyklos baigimo tampa KTU pirmakursiais, parengimas aukštajam mokslui šiandien yra nepakankamas, todėl Universitete jau svarstomos Pre-Study (liet. programa moksleiviams prieš pradedant studijuoti) programos, kurios padėtų sustiprinti matematikos, IT ir kitų mokslų žinias.

Be pokyčių nebus inovacijų

Kolegoms pritarė ir diskusijoje dalyvavęs „Factobotics“ vadovas J. Katkus, kurio nuomone, ateities darbo rinkoje laimės tie, kurie gebės greitai prisitaikyti, priimti naujoves, būti tarpdiscipliniškais.

„Kai kurios valstybės anksčiau sureagavo į tarpdiscipliniškumą. Mane, kaip inžinierinio išsilavinimo atstovą, labai įkvėpė Skandinavijos pavyzdys, kur technologijos bakalauro išsilavinimą seka išsilavinimas verslo srityje. Tai gerai parengtiems technologams suteikia antreprenerystės gyslelę, leidžiančią savo žinias pritaikyti versle“, – kalbėjo J. Katkus.

KTU mokslininkas A. Ragauskas pridūrė, jog tarpdiscipliniškumas reiškia ne „moku padaryti“, o „suprantu problemą“: „Nereikia mokėti padaryti visko – reikiamas užduotis atliks tų sričių profesionalai, suburti į komandas.“

A. Ragauskas pilną auditoriją žmonių taip pat drąsino nebijoti pokyčių: „Pokytis reiškia vienintelę galimybę inovacijai. Inovacija yra ne kas kitas, bet adaptacija prie pasikeitusios aplinkos. Tos šalys, kurios išmoko šį „žaidimą“ žaisti, o pirmoji buvo Amerika, nukalusi žodį „inovacija“, tapo supervalstybėmis. Pokytis yra nuostabu. Jeigu niekas nesikeistų, nebūtų galimybių kurti naujų rinkos nišų, kurios yra raktai į inovacijas.“

Nebeliks amžinųjų profesijų

Dar viena diskusijos dalyvė, „Global Lithuanian Leaders“ vadovė K. Stankutė-Jaščemskienė, pasidalino statistika – Lietuva pagal tarptautinį talentų konkurencingumo indeksą šiandien užima 33 vietą iš 100 pagal įvairius kriterijus ištirtų valstybių.

„Lietuva šią poziciją užima pagal gebėjimą išlaikyti ir pritraukti bei savo šalies viduje ugdyti talentus“, – pažymėjo ji.

Pasak K. Stankutės-Jaščemskienės, šiuolaikinėje visuomenėje yra vertinami ne tik talentai, bet ir vadinamieji generalistai (angl. generalists), kurie turi ypatingai daug žinių, kontaktų, yra dirbę su skirtingais projektais, turintys komunikacijos, marketingo, finansų, vadybos žinių, pasitelkę kūrybinį ir kritinį mastymą, galintys sujungti skirtingus žmones, komandas.

Pašnekovės nuomone, ateityje nebeliks vienos ilgaamžės, viso gyvenimo profesijos – žmonės judės tarp darbų. Dėl sparčios technologijų pažangos taip pat nyksta riba tarp darbo vietos ir veiklos, kuria užsiima darbuotojas, todėl jaunimas šiandien ypatingai vertina įmonių lankstumą ir jiems suteikiamą laisvę.

Ryžtųsi plaukti per okeaną

Diskutuojant, neliko pamiršta ir „CityBee“ vadovo L. Ylos spurgų istorija, parodžiusi Amerikai ir visam pasauliui, kad norint būti pastebėtu darbo rinkoje, ypatingai svarbus žmogaus kritinis ir kūrybinis mąstymas. „Ne mažiau reikšmingos savybės yra atkaklumas, užsispyrimas, padedantis nepasiduoti, susidūrus su kliūtimis“, – teigė L. Yla.  

„Neiškeldami kojos iš Lietuvos, gyvename tarsi burbule, – kalbėjo „CityBee“ vadovas. – Pradurti tą burbulą padeda kelionės, pasaulio pažinimas, platus požiūris. Šie dalykai skatina mastyti kritiškai, padeda tapti konkurencingesniais darbo rinkoje.“

L. Yla įsitikinęs, kad Lietuvai reikia žengti ne jau kažkieno pramintu keliu, bet pabandyti atrasto kažką savito, kitokio. „Jei nesi pats greičiausias bėgikas lenktynėse, gal gali išsiskirti iš kitų kaip pats linksmiausias ar kūrybingiausias?“, – kvietė pasvarstyti pašnekovas.

KTU „Santakos“ slėnyje vykusią diskusiją vainiko mokslininko A. Ragausko klausimas auditorijai. „Jeigu galėtumėte olimpinėje regatoje plaukti vieni, be įgulos jachtoje, ar būti jungomis įguloje, kurį variantą pasirinktumėte? Kas norėtumėte plaukti vienas per okeaną?“, – susirinkusiųjų klausė garsus mokslininkas.

Daliai rankų auditorijoje šovus į viršų, A. Ragauskas pažymėjo, kad Lietuvoje vis dar yra išlikęs istorinis individualios kovos instinktas. Jo teigimu, ši savybė, leidžianti eiti vienam, o kitiems sekant paskui tave, veda į lyderystę. „Lietuviai turi šią savybę, tik ją reikia dar labiau puoselėti“, – neabejoja A. Ragauskas.