Lietuvos universitetas: pavadinimai keitėsi, bet tęstinumas išliko

Istorikė A. Veilentienė akademinę bendruomenę ir plačiąją visuomenę kviečia prisiminti, kaip ir kodėl buvo įkurti Aukštieji kursai, kaip jie tapo Lietuvos universitetu ir kokia buvo pastarojo raida iki mūsų dienų.

Kursus įkūrė visuomeniniais pagrindais

Po Pirmojo pasaulinio karo okupantams užėmus Lietuvos sostinę Vilnių, šalis liko be universitetinio miesto ir aukštosios mokyklos. Kaunui tapus Lietuvos administraciniu ir kultūros centru, lietuvių inteligentijos atstovai siekė kuo greičiau įkurti lietuvišką aukštojo mokslo įstaigą. Lietuvos universiteto istoriją tyrinėjanti A. Veilentienė pabrėžia, kad jokia normali Europos valstybė negalėjo funkcionuoti be universiteto, kuris buvo vienas iš valstybės brandos požymių.

Jau 1919 m. rudenį kultūros darbuotojų grupė vyriausybei įteikė pirmąjį argumentuotą memorandumą dėl aukštosios mokyklos steigimo Kaune. Nors pasiūlymas dėl sunkių politinių ir finansinių aplinkybių buvo atmestas, universiteto steigimo iniciatoriai ryžosi įkurti aukštąją mokyklą visuomeniniais pagrindais. 1920 m. sausio 27 d. lietuvių inteligentija oficialiai įsteigė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis (teisinis), gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos bei technikos.

Jaunai nepriklausomai valstybei buvo svarbu didinti išsilavinusių žmonių skaičių bei pradėti kurti tvirtą švietimo sistemą, todėl 1922 m. vasario 16 d. Aukštieji kursai buvo pertvarkyti ir jų pagrindu įkurtas Lietuvos universitetas (LU). Jo atidarymas vyko LU I-uosiuose rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.

Laisvai ir savarankiškai veikusio LU struktūra keitėsi ne vieną kartą: buvo pertvarkomi ir steigiami nauji fakultetai bei katedros. Kai kurie padaliniai išaugdavo į savarankiškas aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, pertvarkius Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Agronomijos ir miškininkystės skyrių bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, Dotnuvoje buvo įkurta Žemės ūkio akademija (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas).

Tapo intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centru

1930 m. birželio 8 d., minint Kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas ir pakeistas statutas.

Tarpukariu Universiteto reikšmė Lietuvai buvo ypatingai svarbi – jis tapo svarbiausiu šalies intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Profesoriai savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis dalinosi ne tik su studentais, bet ir plačiąja visuomene. Šiuo LU gyvavimo periodu buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba ir pradėti kurti lietuviški mokslo terminai.

Padedant atkurti Vilniaus universitetą, 1940 m. pradžioje iš Kauno į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, o rudenį ir Matematikos gamtos fakultetas. Kaune liko Technikos, Medicinos ir Teologijos-filosofijos fakultetai.

Nors tuo metu pavyko atgaivinti aukštąjį mokslą Vilniuje, sovietų okupacija skaudžiai smogė mokslinei bendruomenei Kaune. 1940 m. rugpjūčio 21 d. VDU buvo pavadintas Kauno universitetu, prievarta uždarytos beveik visos studentų organizacijos, prasidėjo akademinės bendruomenės represijos, o Teologijos-filosofijos fakultetas išvis panaikintas.

„Okupantai ketino uždaryti Kaune esantį universitetą, argumentuodami, jog Lietuvai dvi aukštosios mokyklos nėra reikalingos. Kaip bebūtų, tiek nacių, tiek sovietų okupacijos metais lietuviai dėjo visas pastangas, kad išsaugotų abiejų miestų mokslo centrus“, – teigė KTU muziejaus vadovė A. Veilentienė.

Tradicijas puoselėjo ir sovietmečiu

1943 m. kovą, kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, Kauno universitete studijos buvo nutrauktos, o didžiąją dalį Universiteto patalpų užėmė nacių kariuomenė, tačiau Universiteto veikla nenutrūko. Kai kurie dėstytojai galėjo dirbti mokslinį darbą, reikalingą karui, o kiti paskaitas skaitė slaptai savo namuose ar kitose įstaigose. Vėliau buvo leista mokslus baigti tik aukštesnių kursų studentams.

Sovietams vėl okupavus Lietuvą, 1944 m. spalio 23 d. įvyko iškilmingas Universiteto atkūrimo posėdis, kuriame jam buvo suteiktas naujas vardas – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame buvo Statybos, Technologijos, Medicinos ir Istorijos-filologijos fakultetai.

Okupantams negalint susitaikyti su lietuvių universiteto bendruomenės tautiškumo ir laisvės dvasia, 1950 m. spalio 31 d. Sovietų Sąjungos Aukštojo mokslo ministras S. Kaftanovas išleido įsakymą: „<…>Reorganizuoti Kauno valstybinį universitetą į Kauno politechnikos institutą (KPI), o jo Medicinos fakultetą į Kauno medicinos institutą“. Įsakymo kopija saugoma KTU muziejuje. Istorijos-filologijos fakulteto studentai dar 1948–1949 m. buvo iškelti į Vilniaus universitetą, o pats fakultetas panaikintas.

Po šio įsakymo buvo pasidalinta Universiteto pastatais, studentais, dėstytojais, net ir archyvinėmis bylomis bei dokumentais. Kauno politechnikos institutas liko susijęs su technologiniais mokslais, tuo tarpu Kauno medicinos institute liko mokytis būsimi gydytojai ir kiti sveikatos mokslų studentai.

A. Veilentienės teigimu, okupacijos metais Lietuvos universiteto pavadinimai keitėsi, bet istorinė atmintis ir vertybės išliko. Nors Universitetas ir buvo padalintas, svarbiausia, kad jo akademinę dvasią naujoms kartoms perteikė Lietuvoje likę Universiteto dėstytojai, mokslininkai.

Įrodymai išsaugoti

1988 m. įsteigto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio nariai iš karto ėmė diskutuoti, kad KPI reikia sugrąžinti universitetinį statusą. 1990 m. sausio 31 d. Kauno politechnikos institutui buvo suteiktas Kauno technologijos universiteto (KTU) vardas.

„Nėra jokių abejonių, jog Kauno technologijos universitetas, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, yra tiesioginiai Lietuvos universiteto palikuonys, tačiau savo ištakas su LU gali sieti dauguma Kauno aukštųjų mokyklų ir Vilniaus universitetas.

KTU Muziejuje, kuris buvo įkurtas iš karto po rektoriaus Kazimiero Baršausko mirties, likę aiškūs įrodymai, jog net sovietmečiu KPI kildindavo save iš 1920 m. sausio 27 d. įsteigtų Aukštųjų kursų (oficialiai savo pirmtaku nurodyti Lietuvos universitetą, dėl to laikmečio politinės situacijos ir cenzūros, negalėjo).

KTU turi tiek materialų, tiek juridinį Lietuvos universiteto tęstinumo pagrindą: tuometinio Lietuvos universiteto ir jo raidos antspaudai, dėstytojų albumai ir baldai vis dar yra eksponuojami Universiteto muziejuje“, – tvirtino A. Veilentienė.

Istorikės teigimu, Lietuvos universiteto dvasia ir tradicijos iki šiol yra viena pagrindinių KTU vertybių.