-
-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
„Tokie renginiai pulsuoja gyvybe, neįpareigoja žmogaus sėdėti vienoje vietoje. Praeivis gali stabtelti prie tų muzikantų, kurie jam prie širdies. O jei patiko – įmesti eurą, kitą į gitaros dėklą, ar skrybėlę. Tai labai smagus ir neįpareigojantis emocijų apsikeitimas. To reikia visiems pasaulio miestams“, – apie Gatvės muzikos dieną kalbėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) lektorius, žinomas atlikėjas Linas Adomaitis.
Kasmetinei Gatvės muzikos dienai gegužės 21 d. grįžtant į gimtąjį Kauną, L. Adomaitis dalinasi savo mintimis apie tai, kas jam yra muzika bei kokie turi būti svarbiausi atlikėjų įgūdžiai.
– Šį savaitgalį – gatvės muzikos diena. Ar būsite šio renginio dalyvis ar tik klausytojas?, – paklausėme KTU lektoriaus.
– Šį kartą būsiu klausytojas, nors, tiesą sakant, miesto atvirose erdvėse numatyti keli mano soliniai pasirodymai, kurie nesutaps su Gatvės muzikos diena, bet laisvai bus pasiekiami kiekvienam.
– Kas jums yra muzika? Kaip pasirinkote šį kelią?
– Muzika – mano draugė, mano advokatė ir mano taikus ginklas. Aš gyvenu su ja, gyvenu iš jos, todėl labai gerbiu ir myliu muziką, bei dėkoju tėvams, kad supažindino ir pastūmėjo eiti jos keliu.
– Esate kompozitorius ir atlikėjas. Kas labiau? Ar įmanoma atskirti?
– Tai yra vienas ir tas pats. Muzikoj viskas yra susiję. Kiekvienas muzikantas yra ir kompozitorius ir atlikėjas – kompozitorius atlieka labai svarbų darbą, surašydamas viską juodu ant balto, o atlikėjas kuria, bei interpretuoja kompozitoriaus sumanymus.
– Kokie yra svarbiausi su muzika dirbančių žmonių (atlikėjų, garso režisierių) įgūdžiai?
– Svarbiausia yra suvokti muzikos formavimo keturis pagrindinius principus: pirmas – dinaminį balansą tarp skambančių instrumentų ar vokalų. Antras – visų garso šaltinių išsidėstymas stereo juostoje. Trečias – tai erdvės ir gylio suformavimas, bei ketvirtas – dažninis garso šaltinių balansas. Žinoma, pats svarbiausias yra penktasis, be kurio pati muzika neegzistuotų – tai metafizinis momentas, kuomet kalbame apie muzikalumą, charizmą ir sceninį meistriškumą.
– Kiek šių principų galima išmokti, o kiek tai yra įgimta?
– Vieniems Dievas duoda talentą, kitiems darbštumą, o tretiems ir viena ir kita. Visi formuoja savo gyvenimą pagal tai, kiek ko turi. Būna labai blogai, kai žmogus neturėdamas muzikinio talento save apkrauna darbštumu ir vis vien nieko gero nenuveikia, arba, dar blogiau, kai tas kuris gavęs Dievo dovaną – ją išbarsto pavėjui. Visi juk žavimės tais, kurie savo talentą panaudoja teisingai.
– KTU mokote Muzikos technologijų studijų programos studentus. Ar šiuolaikiniam atlikėjui būtina mokėti dirbti su technologijomis?
– Gyvename 21-ame amžiuje. Technologijos ypač svarbios, tačiau muzikai svarbiausia – siela. Dirbant Universitete studentai man neleidžia užsimiršti, kad esu jaunas. Labai džiugu, kai po paskaitos išgirstu tą nuoširdų: „Jėga, dėstytojau, šiandien buvo labai naudingų reikalų, ačiū“.
