2016 m. vasario 17 dieną Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) įvyko viešieji debatai „Lietuvos užsienio politika – laimėjimai ir klaidos“, kuriuos stebėjo bei apibendrino LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Nacionalinių debatų laureatams bei tarptautinių debatų prizininkams Kauno technologijos universitete pavyko įrodyti, jog svarbios LR Užsienio politikos temos gali būti aktyviai plėtojamos ne tik tarp diplomatų ar politikos ekspertų, tačiau ir aktyvių pilietiško jaunimo atstovų.
Užsienio politikos laimėjimai
Teigiančiųjų debatų dalyviai įvardijo daug Lietuvos užsienio politikos laimėjimų, kurie, jų nuomone, atsvėrė praeityje priimtus blogus sprendimus. Vienas iš politikos laimėjimų, anot dalyvių, yra atviros Europos valstybių sienos, kurių dėka į užsienio šalis iškeliavę LR piliečiai tampa tolerantiškesni kitoms kultūroms, išmoksta užsienio kalbų ir visą šį žinių bagažą sėkmingai parsiveža atgal į Lietuvą.
Taip pat, teigiantieji pabrėžė, jog Lietuva, būdama maža šalis, neturi galimybių tapti visiškai savarankiška. Dėl šios priežasties, užsienio šalių pagalba padeda valstybei apsirūpinti reikiamais ištekliais, o karinė gynybinė sąjunga prieš agresorius yra ypatingai svarbi norint užtikrinti nacionalinį saugumą.
Toliau, debatų dalyviai priminė, jog vienas iš svarbiausių LR užsienio politikos laimėjimų yra ES ir NATO narystė. Lietuva ne tik turi balsą ES Taryboje, tačiau 2013 m. sėkmingai jai pirmininkavo. Ši narystė, pasak teigiančiųjų, yra puikus įrankis, padedantis iškelti Lietuvos problemas į tarptautinę erdvę. Taip pat, jos pagalba, priklausomybę Rusijos milžinei „Gazprom“ pakeitė laisvė bendradarbiauti su kitomis užsienio šalimis.
Galiausiai, anot teigiančiųjų, LR užsienio politikos sprendimas įvesti eurą pritraukė užsienio įmonių kapitalą.
Klaidos
Neigiančiųjų debatų dalyviai įrodinėjo, jog LR užsienio politikos klaidos neatsveria pastarosios laimėjimų. Anot neigiančiųjų, viena iš didžiausių LR politikos klaidų yra priklausomybė nuo užsienio šalių. Dalyviai teigė, jog Lietuvos valstybė per daug pasikliauja kitomis šalimis, nėra pakankamai savarankiška ir nepriklausoma nuo ES ir NATO partnerystės.
Anot neigiančiųjų debatų dalyvių, kita LR užsienio politikos klaida yra LR Prezidentės D. Grybauskaitės vieši priešiški pasisakymai prieš Rusijos politiką. Tokiu būdu, yra užkertamas kelias ateitiems ryšiams ir galimai partnerystei su Rusija. Taip pat, neigiantieji įsitikinę, jog Lietuvos nesutarimai su Lenkija yra dar vienas neteisingas užsienio politikos žingsnis.
Baigiant savo pozicijos išsakymą, dalyviai įvardijo paskutinę spragą – mažą šauktinių skaičių.
Lietuva turi balsą
Paklaustas kokią naudą Lietuvos priešiška pozicija Rusijos atžvilgiu turi mūsų valstybei, L. Linkevičius teigė, jog galime drąsiai laikytis tokios pozicijos, nes nebesame priklausomi nuo Rusijos tiek, kiek anksčiau.
LR užsienio politikos ministro teigimu, verslas bei transporto pramonė lanksčiai prisitaikė ir atrado naujus būdus vystytis, o nepriklausomybė nuo Rusijos dujų milžinės akivaizdžiai matoma kainose. Be to, elektros tiekimo derybos jau pradėtos su Lenkija, o visai nesenai išbandytas ir Švedijos elektros tiekimas.
Dėl išvardintų priežasčių, pasak L. Linkevičiaus, Lietuva gali drąsiai kalbėti ir reikšti savo nuomonę, atvirkščiai nei mūsų kaimynai, kurie yra žymiai labiau priklausomi nuo Rusijos įtakos. „Jei nekalbėsime mes, nekalbės niekas“,– sakė LR užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Pasiekimais reikia džiaugtis
Apibendrindamas debatų dalyvių pasisakymus, LR Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sutiko, kad yra daug dalykų, kurių Lietuvoje vis dar trūksta, ir daug tikslų, kuriuos reikia pasiekti. Tačiau, ministras priminė, jog taip pat reikia išmokti ir pasidžiaugti savo pasiekimais.
Pasak jo, pagal verslo laisvės rodiklius bei ekonominės laisvės indeksą Lietuva patenka į pasaulio šalių 20 – tuką. Taip pat, Lietuvos valstybė yra 11 – ta pasaulyje pagal įkurtas startup įmones. Be to, L. Linkevičius užsiminė, jog Lietuvos interneto greitis yra vienas greičiausių pasaulyje. Galiausiai, ministras pabrėžė, jog dešimt procentų viso pasaulio pramoninių lazerių yra pagaminta būtent Lietuvoje.
„Mažos šalys nesuteikia galvos skausmo, tačiau jos gali ir kažką padaryti“, – sakė L. Linkevičius.