2016 m. liepos 1 dieną vyko paskutinis I-ojo pusmečio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Šį kartą rektoriai posėdžiavo netradicinėje aplinkoje – aukštojo mokslo aktualijos, renginį organizavusio Kauno technologijos universiteto (KTU) siūlymu, svarstytos plaukiant Nemunu.
„Geri sprendimai nebūtinai priimami posėdžių salėse ar darbo kabinetuose. Tad šį kartą norėčiau pakviesti ne tik padirbėti, bet ir nuo vandens pasigrožėti Kauno centro vaizdais, pasidairyti po apylinkes“, – kalbėjo kolegas į išvyką pakvietęs KTU rektorius Petras Baršauskas.
Posėdžio pradžioje pasveikintas antrajai kadencijai Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi perrinktas LURK prezidentas Alfonsas Daniūnas, jam įteiktas auksinis LURK ženklelis.
Po šventinės įžangos rektoriai tradiciškai aptarė praėjusio mėnesio darbus. Posėdžio pirmininkas A. Daniūnas informavo apie klausimų, susijusių su Nacionaliniu lietuvių kalbos instituto steigimu, įmonės „Plag.lt“ veikla, dalyvavimo „Horizon 2020“ projekte, eigą, bendradarbiavimo su verslo atstovais rengiant informatikos specialistus skatinimo iniciatyvas.
Aptardami siūlomą stojamojo balo į aukštąsias mokyklas formavimo tvarką 2018 metams universitetų rektoriai išreiškė abejonę, ar reikėtų papildomų balų skirti užsiimantiesiems savanoryste, pasisakė už tai, kad siūlymas įtraukti brandos darbą yra per ankstyvas ir neišbandytas praktikoje, tad turėtų būti bent keleriems metams atidėtas.
LURK nariai taip pat aptarė patvirtintą naująją studentų rotacijos tvarką, pastebėjo, kad patvirtinta keturių lygių pasiekimų įvertinimo skalė reikalauja peržiūrėti ir galbūt keisti dabar galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą. Šį klausimą išsamiau paanalizuoti pavesta Studijų komitetui.
Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pristatė parengtas Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos gaires, informavo, kad rugsėjo mėnesį dokumentas bus svarstomas Seime, iki spalio 1-osios – parengtas jo įgyvendinimo planas bei ragino LURK atstovus aktyviai įsitraukti į šį procesą. Rektoriai išreiškė abejonę, ar pavyks tinkamai užtikrinti atsakomybę ir plano įgyvendinimo kontrolę, išsakė norą nuolat gauti informaciją apie tai, kaip vyksta veiksmų plano rengimo darbai.
Apie Mokslo ir studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir studijų institucijų išteklių konsolidavimo koncepciją kalbėjusi švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė teigė, kad norint dokumentą įgyvendinti, būtina pagal siūlomus kriterijus įvertinti mokslo ir studijų institucijų potencialą, o matant rezultatus – modeliuoti pertvarkas ir siūlyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkymo scenarijus. Rektoriai išsakė pastabas dėl siūlomų kriterijų ir atkreipė dėmesį, kad esamos situacijos analizę reikėtų sieti su siektinais tikslais ir sisteminiais rodikliais.
Kitą LURK posėdį planuojama surengti rugsėjo 30 d. Mykolo Romerio universitete.