LURK posėdyje – ir apie lengvatas šauktiniams

Apibūdindamas LURK atliktus veiksmus tarp posėdžių, LURK prezidentas VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas aptarė savo susitikimą su naująja Švietimo ir mokslo ministre, kuri pažadėjo dalyvauti kitame LURK posėdyje, Mokslo ir studijų įstatymo (Nr.XI-242) 70 straipsnio pakeitimą ir jo papildymą 70.1 straipsniu (įstatymo projektas NR. XIIP-3151), kuriuo įtvirtinamas pažymys 7, kaip slenkstinis gaunant valstybės finansavimą studijoms. Taip pat kalbėtasi dėl išlyginamųjų studijų į magistrantūrą po studijų kolegijose, jų buvimui pritarta, tačiau prie šio klausimo detalių bus grįžtama rudenį. Trumpai aptarta naujojo darbo kodekso projekto raida, apgailestauta, kad ne į visas LURK teiktas 15 pastabų buvo atsižvelgta, ir todėl tolesni debatai dėl jų persikelia jau į Seimą.

VGTU susirinkusiai auditorijai apie Lietuvos etninės kultūros svarbą pranešimą pristatė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja Daiva Vyčinienė, pabrėžusi etnokultūros svarbą ir pristačiusi siūlymą ją įtraukti į aukštojo mokslo privalomųjų dalykų sąrašą. Rektoriai pritarė klausimo svarbai ir įsipareigojo į pateiktus pasiūlymus atsižvelgti  universitetų nuožiūra.

Bene jautriausias, daugiausiai diskusijų sukėlęs aptartas klausimas – dėl lengvatų, suteikiamų jaunuoliams, atlikusiems privalomąją karinę tarnybą, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas. Siūlymas stojant į aukštųjų mokyklų studijų programas pirmenybę teikti jaunuoliui, tarnavusiam kariuomenėje, tuo atveju, jei yra vienodas stojamasis balas, buvo atmestas kaip per silpnas. Vieno balo pridėjimas prie stojamojo balo daugelio nuomone laikytas per didele privilegija, nesąžininga likusių stojančiųjų atžvilgiu. Kompromiso keliu prieitas sprendimas: kvotų, nustatomų pačių universitetų kiekvienai studijų krypčiai (ar programai), įvedimui bei pusės balo pridėjimui, jei studentas atitinka minimalius stojimo į universitetą reikalavimus. Taip pat, vadovaujantis užsienio patirtimi, sulaukta siūlymų įvesti motyvacinius pokalbius stojantiesiems, per kuriuos šauktiniai galėtų pademonstruoti didesnę motyvaciją, arba suteikti jiems finansinę, bet ne intelektualinę nuolaidą.

Posėdžio metu buvo pristatyti ERASMUS+ aukštojo mokslo programos tarptautinio mobilumo tarp Programų ir Partnerių šalių 2015 m. kvietimo rezultatai. Pasak šį konkursą Lietuvoje kuruojančio Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovės Ilonos Kazlauskaitės, prioritetas buvo teikiamas atvykstančiųjų studentų ir pedagogų mobilumui. Konkurse sulaukta 30 paraiškų, 25 iš jų buvo patenkintos. Daugiausiai lėšų skirta Pietų Viduržiemio šalių piliečių mobilumui. Diskusijos metu išgirsta nuomonių dėl per didelio prioriteto teikimo tik paraiškos kokybei, o ne tikėtiniems rezultatams, dėl ko vieni universitetai gavo didelį finansavimą, kiti – mažesnį, nors poreikis mobilumui yra panašus. Vertinimo procesas, kuriame LURK niekaip nedalyvavo, jau yra įvykęs, nors nutarimas dėl jo dar nėra pasirašytas.

Priėmimo į universitetus 2017 metais tvarką pristatė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas. Konkursinio balo sandara išlieka tokia pati. Visgi sulaukta tam tikrų papildymų, tokių, kaip, baigus profesinę mokyklą su pagyrimu, jei stojimo sritis atitinka profesinį išsilavinimą, skirti papildomą balą. Siūloma sumažinti mokyklinių metinių pažymių svertą, o B lygio įvertinimų iš viso nepriimti dėmesin. Taip pat sulaukta siūlymų supaprastinti anksčiau baigusių mokyklas asmenų pažymių perskaičiavimo principus, patikslinti geriausiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą ir kt. Esminių pataisymų siūlymų posėdžio metu nesulaukta.

LURK studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas pristatė klausimą dėl humanitarinių ir socialinių mokslų svarbos universitetinėse studijose ir tyrimuose. Kalbėdamas apie būtinybę stiprinti šias mokslo sritis, jis rėmėsi įvairiais dokumentais, ypač – Leideno pareiškimu dėl socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmens globaliame mokslo kraštovaizdyje. Pozicijai iš esmės pritarta, tačiau susilaukta ir kritikos – pasigirdo netgi minčių, jog galbūt tikri ir tarptautiškai pripažįstami socialiniai mokslai Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Visgi didžioji dalis konferencijos dalyvių sutiko, jog dėmesys humanitariniams ir socialiniams mokslams turėtų būti didinamas, prie šio klausimo ir nutarimo dėl jo bus grįžta kitame LURK posėdyje.

LURK finansų komiteto narys Arūnas Komka pristatė 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo apžvalgą. Lietuva per šį laikotarpį turėtų įsisavinti 6,7 mln. eurų. Mokslo ir studijų srityje yra suderinta 11 priemonių iš 38, bet sutartys dar nepasirašytos. Dėl šio klausimo buvo diskutuojama, nutarta parengti raštus suinteresuotoms šalies institucijoms.

Posėdžio metu buvo patvirtinta LURK pajamų-išlaidų sąmata 2015-2016 m. II-ajam pusmečiui, taip pat parengtas planas dėl būsimų LURK posėdžių vietų ir datų.