Pereiti prie turinio

Lyderystės studijos: kas bendro tarp Baracko Obamos ir Motinos Teresės

Studijos | 2014-09-16

Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu“. Iš tiesų – pradėjus dirbti natūralu svajoti apie nuolat kylančias pareigas ir atlyginimą. Tačiau retas jaunas darbuotojas suvokia ir lyderiui tenkančią atsakomybę. „Šiuolaikinėse žinių organizacijose vadybinis gebėjimas gerai „sustyguoti“ procesą nebe toks svarbus. Į pirmą vietą iškyla gebėjimas spręsti nestandartines veiklos problemas, kurti profesionalų tinklus ir juose efektyviai veikti, gebėjimas daryti įtaką žmonių elgsenai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Robertas Jucevičius, lyderystės studijų programos kūrėjas.

Lyderystė – vienas iš labiausiai legendomis apipintų žmogaus gebėjimų. Barackas Obama ir Nelsonas Mandela, Motina Teresė ir Mahatma Gandis, Bilas Gatesas ir Steve‘as Jobsas… Įkvepiančių lyderių sąrašą būtų galima tęsti. Šie žmonės keitė ir keičia pasaulio veidą. Kokios savybės lyderiui pačios svarbiausios? Ar lyderystės išmokstama ar šie gebėjimai įgimti?

„Jeigu visus pasaulio žmones išrikiuosime į bendrą eilę pagal jų gebėjimus, tie, kurie yra baigę aukštąjį mokslą, atsidurs tarp 20 procentų gabiausiųjų, tačiau visai nebūtinai – tarp sėkmingiausiųjų. Kodėl? Nes sėkmingiausieji pasaulio žmonės, be kognityvinių, pasižymi ir vadinamaisiais „minkštaisiais“ gebėjimais: jie turi geresnius komandinio darbo įgūdžius, yra lankstesni, turi daugiau empatijos, moka daryti įtaką kitiems“, – teigia Ramon Llull universiteto (Ispanija) ESADE verslo mokyklos Lyderystės tyrimų vystymo centro vadovas Joanas Manuelis Batista-Foguetas, neseniai viešėjęs ir KTU.

Emocinio intelekto srityje tyrimus atliekantis mokslininkas įsitikinęs, kad lyderystės gebėjimus galima išugdyti.

Vadovas – lyderis ar administratorius?

KTU lyderystės bakalauro programos kūrėjas R. Jucevičius prašo nepainioti lyderystės su vadovo pozicija. Profesoriaus nuomone, lyderiu savo veiklos srityje galima būti ir neturint jokio formalaus statuso.

Kita vertus, kai esi aukšto lygio profesionalas, egzistuoja nemaža tikimybė, jog sulauksi paaukštinimo. J. M. Batista-Foguetas tokią situaciją vadina „degančiomis grindimis“.

„Esu tai matęs daugybę kartų – pavyzdžiui, gydytojas ekspertas paaukštinamas. Tada ištinka katastrofa“, – pasakoja ispanų mokslininkas, kurio vadovaujamas centras siūlo specialias lyderystės mokymų programas vadovaujančias pareigas užimantiems profesionalams.

R. Jucevičius tarp lyderiui būdingų bruožų vardija komunikabilumą, energiją, iniciatyvumą, charizmą, tvirtumą siekiant užsibrėžtų tikslų, pasiryžimą prisiimti savo priimamų sprendimų pasekmes. „Pati svarbiausia lyderio kompetencija – gebėjimas komunikuoti kitiems viziją ar tikslus, įtikinti ir pasiekti, jog kiti žmonės entuziastingai jų siektų“, – teigia KTU profesorius.

Lyderystės programos kūrėjo nuomone, blogiausia būna tada, kai profesionalas, tapęs vadovu, mano, jog yra kompetentingesnis už kitus įmonėje dirbančius profesionalus.

„Blogai, jei inžinierius vadovas gamybinėje organizacijoje mano, jog gali atlikti darbą geriau už kitus inžinierius, o vadovas medikas teigia, jog yra geresnis chirurgas ar pediatras už ligoninėje dirbančius gydytojus. Lyderiu toks vadovas netaps, tik administratoriumi“, – įsitikinęs R. Jucevičius.

Profesorius siūlo nepamiršti, jog organizacijos aukščiausiojo lygio vadovo kompetencijoje techninių (profesinių) žinių ir gebėjimų reikia tik 5 proc., o visa kita – bendravimo ir konceptualieji gebėjimai.

Gero visiems vadovo nebūna

Lyderystės tyrimų centro J. M. Batista-Fogueto teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje vieno tipo lyderiams vietos nebėra.

„Reikia mokėti taikyti pačius įvairiausius lyderystės stilius – sugebėti būti ir autoritariniu, ir bendradarbiaujančiu lyderiu, kai to reikalauja situacija. Krizės atveju privalai būti tarsi jachtos kapitonas – vadovauti griežtai, reikalauti sekti protokolą, kitaip kils panika. Krizei pasibaigus gali būti bendradarbiaujantis lyderis, besistengiantis atpažinti geriausias kiekvieno savybes, siekiantis ne bausti, o suprasti“, – teigia mokslininkas ir psichologas.

Vadovus (kai kurie iš jų – ir lyderiai) turi kiekviena organizacija – nuo mažos šeimyninės rangos kompanijos iki didžiulės tarptautinio verslo korporacijos. Skirtingo lygio veiklai reikia ir skirtingo lygio gebėjimų.

„Šeimos versle ar mažoje tradicinio verslo įmonėje pagarbą lemia vieni dalykai, o kūrybinėse organizacijose, stambiose įmonėse ar valstybės valdyme – kiti. Tai lemia ir sprendžiamų problemų sudėtingumas, ir atsakomybės laipsnis. Svarbu, kad lyderio bruožai ir kompetencijos būtų adekvatūs situacijai, sprendžiamų problemų sudėtingumui ir pobūdžiui“, – lyderio gebėjimą būti lanksčiam pabrėžia R. Jucevičius.

Pasamdyta voverė geriau nei mokytas šuo

Temperamentas, įgimtos savybės ir gabumai turi įtakos mokantis bet kurių naujų įgūdžių. „Man patinka sakyti, kad kai kada lengviau pasamdyti voverę, nei išmokyti šunį įlipti į medį, – juokauja J. M. Batista-Fogueatas. – Kiekvienas turime stipriųjų ir silpnųjų pusių, tačiau, be abejonės, socialinės ir emocinės kompetencijos gali būti ugdomos“.

R. Jucevičiaus manymu, jei žmogus bijo neapibrėžtumų, nestandartinių situacijų, jei siekia aiškiai apibrėžtos ir struktūruotos veiklos, jis ar ji vargu ar kada taps lyderiu. Tačiau lyderystės programos kūrėjas įsitikinęs – lyderystės išmokstama, o lyderiu tampama.

„Įgimtos savybės svarbios, todėl vieniems trūkstamus bruožus išsiugdyti lengviau, kitiems – sunkiau. Tačiau ugdymo procese daugiausia lemia tinkamų metodų pasirinkimas. Visi žmonės talentingi, tik reikia parinkti tinkamus jų gabumų ugdymo būdus“, – teigia R. Jucevičius.

KTU profesoriaus teigimu, lyderystės studijų programoje dėmesys proporcingai paskirstomos trims svarbiausioms kompetencijų grupėms: vadybinių žinių ir gebėjimų suteikimui, asmenybei ir lyderio savybėms ugdyti bei potencialios veiklos srities, daugiausia – verslo, studijoms. Programoje derinami įvairūs studijų metodai, vyksta susitikimai su įvairių sričių lyderiais, mokoma kūrybinio mąstymo ir psichologijos.

„Mokome studentus siekti ambicingų veiklos tikslų, mokėti išskirti prioritetus, gebėti įžvelgti veiklos galimybes, telkti žmones bendrai veiklai, kurti ir palaikyti profesionalų tinklus“, – vardija R. Jucevičius. Tačiau profesorius pabrėžia, jog svarbiausias universitetinių studijų tikslas yra ne tam tikrų absolvento kompetencijų sąrašas, o tikras universitetinis išsilavinimas, kuris leidžia jiems gerai jaustis bet kokioje organizacijoje ar bet kokioje veikloje.

Universitetą baigė pirmoji lyderių laida

Šiemet studijas baigė pirmoji KTU lyderystės bakalauro studijų laida. „Šios studijos padėjo stiprius pamatus augti“, – teigia lyderystės studijų programos absolventė Rūta Mejerovičiūtė.

Lyderystės įgūdžius ir žinias mergina jau spėjo pritaikyti praktiškai – „Technologijų antreprenerystės“ paskaitose subūrė studentų komandą su kuria vyko į Silicio slėnį pristatyti verslo idėjos. KTU absolventės teigimu, amerikiečiai žavėjosi idėja studijuoti lyderystę, prašė pasidalinti studijų patirtimi.

Praktiką tarptautinėje įmonėje atikusi R. Mejerovičiūtė teigia sulaukusi nepaprasto susidomėjimo studijų programa. „Įmonės atstovams mane pristačius kaip lyderystės studentę, neretas su palengvėjimu atsidusdavo: „Pagaliau ir Lietuva subrendo lyderystei“, – šypsosi mergina.

KTU absolventės nuomone, sparčiai kintančiais laikais, konkrečios profesijos įgijimas nebeturi prasmės, daug vertingesnės yra plačiai pritaikomos kompetencijos ir asmenybės ugdymas.

„Lyderio tikslas – įžvelgti pokyčius, juos perprasti ir drąsiai jais pasinaudoti“, – įsitikinusi R. Mejerovičiūtė.