Maisto ragautojas – nebe diktatorių būtinybė

Bene visi pasaulio diktatoriai turėdavo savo maisto ragautojus. Toks darbuotojas tikrindavo, ar maistas neužnuodytas.

Šiais laikais ši specialybė taip pat išlikusi, tik šių žmonių darbo pobūdis šiek tiek kitoks – puikiai kvepalų kvapus, vyno, ledų ar kito maisto skonius atskiriantis žmogus yra neatsiejama šiuolaikinio verslo dalis. Tokie žmonės, gamtos apdovanoti puikiomis juslėmis, uždirba nemažus pinigus, o maisto pramonėje yra vadinami nebe ragautojais, o vertintojais.

Į rinką – tik po eksperto įvertinimo

KTU, glaudžiai bendradarbiaujantis su „KG Group“ įmonių grupe, surengė maisto vertintojų mokymus – jų metu atrinkta ir apmokyta 20 maisto vertintojų.

Akcinės bendrovės „Kauno Grūdai“, „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“, kurios sudaro įmonių grupę „KG Group“, yra stambios maisto produktų gamybos įmonės, siekia vartotojams gaminti tik aukščiausios kokybės produktus, pritaikytus konkrečios šalies vartotojų skoniui ir atitinkančius jų poreikius.

Šios įmonės rūpinasi, kad jų gaminiai atitiktų griežtus reikalavimus – skonį, kvapą, išvaizdą ir konsistenciją. Sukurtą maisto gaminį pirma įvertina ekspertai ir tada priimamas sprendimas, ar paleisti produktą į gamybą, ar jį dar tobulinti.

Vertintoju gali būti ne kiekvienas

Pasak KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėjos Loretos Bašinskienės, šie ekspertai – tai vertintojai, dėl kurių profesionalaus ir objektyvaus vertinimo, technologas (naujo maisto gaminio kūrėjas) gali priimti tinkamas išvadas ir tobulinti ar kurti naują gaminį.

„Ekspertu gali būti ne kiekvienas, nes ne visi žmonės turi ir gali aiškiai ir tiksliai identifikuoti skonius, atskirti daugybę sudedamųjų dalių“, – sako docentė.

Jos teigimu, pati vertintojų atranka – taip pat labai atsakingas procesas. Bent valanda iki

mokymų dalyviai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, mokymų metu negalima kvėpintis stipriais kvepalais, dažytis lūpų.

Vėliau nustatoma, kurie dalyviai prasčiau jaučia skonį ir kvapus, tada dėstoma teorinė kurso dalis, o po to – praktinė, kurioje naudojamos skalės juslinių savybių intensyvumui vertinti. Taip pat aiškinama apie aprašomųjų metodų taikymą produkto profilio sudarymui bei produkto patikimo ir priimtinumo vertinimą.

Degustatoriai sustiprins bendrovę

Įvairius maisto produktus gaminančios „KG Group“ įmonės kasmet sukuria ir įveda į rinką daugiau nei šimtą įvairių naujų produktų: miltų ir miltinių mišinių, kruopų, greitai paruošiamų makaronų, įvairių vištienos gaminių ir pusgaminių.

Bendrovės valdybos pirmininko Tautvydo Barščio teigimu, naujų produktų kūrimo procesas įmonėse apima visą naujo produkto kelią nuo idėjos iki masinės gamybos paleidimo. Kiekvienas naujas produktas turi būti įvertintas ekspertiniame lygmenyje – prieš pradedant masinę gamybą, jį ragauja apmokyti degustatoriai.

„Todėl bendradarbiaudami su KTU komanda, šiais metais buriame ne tik puikius skonio receptorius turinčius degustatorius, bet apmokome juos, kaip tinkamai vertinti skonį ir kitas produkto savybes“, – pasakoja T. Barštys.

Išlieka tik inovatyvūs verslai

Pasak KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktoriaus Edmundo Šalnos, šiuolaikinėje globalioje ir labai konkurencingoje rinkoje išlieka tie verslai, kurie sugeba greitai atsirinkti naujoves ir jas pritaikyti savo bei klientų poreikiams.

„Atvira verslo partnerystė su universitetu, tyrėjais – tai pirmasis žingsnis į naujausias žinias, tyrimus, išradimus bei jų praktinį pritaikymą. Įvykę mokymai – viena iš bendradarbiavimo su verslu formų. Tikimės, kad Universiteto mokslo žinių ir „KG Group“ verslo praktikos pasidalinimas padės kurti ateities technologijas“, – sako E. Šalna.

Jo teigimu, KTU suteikia teorinių žinių, kurių galbūt dalis darbuotojų neturėjo ar pamiršo, o iš bendrovės Universiteto darbuotojai gauna naujausią rinkos informaciją, kurią gali panaudoti sėkmingai ruošdami studijų programas.