Matmintinis – įdomus matematikos žaidimas

Jau vienuoliktus metus iš eilės vykstantis mintino skaičiavimo konkursas „Matmintinis“ sulaukia vis didesnio dalyvių susidomėjimo. Šiemet konkurse užsiregistravo per 1357 dalyvių iš 153 mokymo įstaigų. Mintinas skaičiavimas turi naudos ne tik atliekant aritmetinius veiksmus, bet ugdo ir kitas kompetencijas – loginį mąstymą, kūrybiškumą, todėl yra naudingas ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir socialinėse bei humanitarinėse srityse. Daugiau apie „Matmintinio“ varžybų metu lavinamus gebėjimus kalbiname vieną iš renginio organizatorių Marių Alaburdą ir varžybų entuziastą, matematikos mokytoją Arvydą Uldinską.

– Matmintinis – kas tai? Ir kam skirtos šios varžytuvės?

– Matmintinis – tai mintino skaičiavimo varžybos,  vykstančios naudojant specialią kompiuterinę programą, kuri pateikia užduotis, vertina atsakymus ir skaičiuoja surinktus taškus. Pradiniuose etapuose gali dalyvauti visi norintys – tereikia kompiuterio ir interneto naršyklės. Dėka puikių rėmėjų jau kelintus metus iš eilės nugalėtojai gauna vertingus prizus, pagrindinis jų – nešiojamasis arba planšetinis kompiuteris. Tai irgi skatina siekti geresnių rezultatų.

– Ar ši pramoga orientuota tik į moksleivius ir į jų susidomėjimo tiksliaisiais mokslais skatinimą?

– Šios varžybos daugiausia orientuotos į moksleivius, tačiau jose taip pat gali dalyvauti ir suaugusieji. O dėl siekių… Hm, mes nieko nesiekiame (šypsosi). Atliekant paprastus matematinius veiksmus mes skatiname naudotis savo galva. Šiais technologijų laikais juokinga stebėti jauno amžiaus pardavėją, tarkime, turguje, kai perkant penkias prekes po 6 eurus – jis griebiasi skaičiuotuvo ar telefono tam, kad suskaičiuotų mokėtiną sumą.

– Kaip kilo idėja surengti tokais varžybas Lietuvoje?

– Visa idėja surengti tokais varžybas gimė per asmenines pažintis. „Bebro“ (informatikos konkursas, „Kengūros“ „pusbrolis“) uždavinių kūrimo stovykloje susipažinome su Mihkeliu ir Milla Pilv, Estijos kompanijos „Miksike“, teikiančios mokymo paslaugas, atstovais. Jie papasakojo mums apie šį konkursą ir pakvietė organizuoti jį Lietuvoje.

– Kokia yra vyraujanti nuomonė apie matematiką ir matematikos mokslą tarp moksleivių?

– O kokia dabartinių moksleivių nuomonė apie mokslą ir mokymąsi apskritai? Yra visko. Vieniems tai svarbu, kitiems „kažkaip reikia prastumti trimestrus ir/arba egzaminus“, o tretiems „to nereikės niekada gyvenime“. Mūsų konkursas yra savanoriškas, todėl čia dalyvauja mokiniai, kuriems tai yra svarbu. Ir kas labai smagu – jiems sekasi ne tik „Matmintinyje“, bet ir kitose mokslo bei sporto šakose, matome juos „Tūkstantmečio vaikų“ ir kituose konkursuose.

Pasak Kamajų Antano Strazdo gimnazijos (Rokiškio raj.) matematikos mokytojo metodininko Arvydo Uldinsko, „moksleivius sudominti matematikos mokslu ir žaidimais, susijusiais su matematika yra pakankamai sunku, bet man kažkokiu būdu tai pavyksta. Matyt, turiu gyslelę, gabiems ar mylintiems matematiką vaikams surasti, o gal ir nuojauta padeda.

Matmintinyje dalyvavau aštuonerius metus pats. Tai sužinoję mokiniai pasekė mano pavyzdžiu ir ,,užsikabino“ –  jiems patiko matmintinio idėja ir vedami sportinio intereso norėjo mane pralenkti. Jiems tai pavyko.  Kartu su mokiniais šiose varžytuvėse dalyvaujame jau dešimtmetį,  labai sėkmingai pasirodome ir  respublikos finaluose, ir tarptautiniame turnyre. Pastebiu, kad  tie, kurie dalyvauja varžybose (o tai tikrai ne vien matematikos mėgėjai), turi išskirtinį mąstymą, gebėjimą susikaupti“.

– Mariau, pats dalyvaujate „Matmintinio“ varžybose? Jei taip, kokie Jūsų pasiekimai?

– Oficialiose varžybose – nedalyvauju, nes tai būtų „interesų konfliktas“. Neskiriu laiko treniruotėms, todėl rezultatai gana vidutiniški.

– Ar rengiamos pasaulio „Matmintinio“ varžytuvės? Gal galite papasakoti apie jas?

– „Matmintinio“ tarptautinės varžybos (pasaulyje jos žinomos kaip „Pranglimine“) šiemet rengiamos Latvijoje, Rygoje, gegužės 9 dieną. Kiekvienais metais jos vyksta vis kitoje šalyje, ateinančiais metais svečius priimsime mes. Į tarptautinį finalą važiuoja apie 30 dalyvių, taip pat organizatoriai ir tėvai, kurie nori ir gali lydėti savo vaikus.

– Ar visada turėjote polinkį matematikai? Galbūt tai baigtų mokslų įtaka?

– Mokiausi KTU gimnazijoje, vėliau – KTU informatikos bakalauro, po to – KTU informatikos magistro studijos. Dalį laiko dirbau programuotoju, taip pat vadovavau programuotojų kolektyvui. Šiuo metu dirbu produktų grupės vadovu vienoje iš didžiausių Lietuvos kompiuterių ir buities elektronikos parduotuvių. Tiek matematika, tiek programavimas liko kaip hobis, tačiau neatmetu galimybės, kad tai gali keistis.