Medijų filosofijos magistras: kai kada konkreti specialybė suvaržo

Pasak jo, medijų filosofijos studijos Kauno technologijos universitete (KTU) buvo naudingiausios savarankiško mąstymo įgūdžių ugdymui. „Paskaitų metu daug laiko skirdavome savo minčių raiškai, kai, remdamiesi įvairiais šaltiniais, bandėme pagrįsti savo idėjas. Taip susiformuoja įgūdis kurti, ieškoti sprendimų, kelti idėjas, jas argumentuoti ir nusileisti, jei supranti, kad kitų idėjos stipresnės. Versle tai – ypač svarbu“, – mano M. Grajauskas.

Į mokymų veiklą dar studijų metais pasukęs organizacijų konsultantas teigia, jog universitetiniame išsilavinime svarbesni ne akademiniai, arba „kietieji“, profesiniai įgūdžiai bet „minkštieji“ – socialiniai – įgūdžiai bei gebėjimas priimti sprendimus.

Filosofijos studentai mąsto kitaip

„Padedame savo studentams suprasti žmogiškąją patirtį“, – skelbia geriausiųjų pasaulio techniškųjų universitetų humanitarinių, socialinių mokslų ir menų fakultetų šūkiai. Pasak KTU profesoriaus Sauliaus Keturakio, yra riba, už kurios vien technologijų vystymas nebereiškia progreso – reikia galvoti apie tai, kaip jos keičia žmogų.

KTU, pirmasis Lietuvoje studentams pasiūlęs tarpdisciplinines studijų programas, siūlo papildyti techniškųjų mokslų žinias humanitarinių ir socialinių mokslų įgūdžiais. Būdamas filosofijos studijų programų vertinimo komisijų keliuose universitetuose narys, M. Grajauskas mano, jog filosofijos studentai išmoksta mąstyti kitaip.

„Kartais juokiamasi iš to, kad filosofas – tai ne specialybė, bet, kita vertus, kai kada tos konkrečios specialybės turėjimas žmogų suvaržo ir neleidžia jam mokytis ir mąstyti taip, kaip gyvenimas, verslas ir rinka reikalauja“, – mano KTU medijų filosofijos magistras, bakalauro studijose gilinęsis į statybos inžineriją.

Verslą įkūrė dar studijų metais

Mokymus vesti M. Grajauskas pradėjo dar studijų metais, dirbamas KTU Studentų atstovybėje: „Buvau atsakingas už mokymų organizavimą. Po poros kartų, kai nepasisekė surasti gerų lektorių, arba tie, kuriuos suradau, nepateisino lūkesčių, pabandžiau pats.“

Dar universitete vaikinas įsteigė savo įmonę, tačiau vėliau nusprendė, jog tobulėti bus lengviau ne vystant savo verslą, bet prisijungiant prie geriausiųjų šios veiklos specialistų Lietuvoje.

Mokymasis, knygos ir filosofija – M. Grajausko aistra: „Niekada negali žinoti, kokių įgūdžių tau reikės kitą savaitę, ar kitą dieną. Todėl, manau, svarbiausia yra išmokti kurti santykius su kitais žmonėmis, ir atrasti santykį su savimi. Tai padeda susiorientuoti besikeičiančioje aplinkoje“.

Darbe konsultantui labiausiai patinka užsiimti kūrybine veikla, pavyzdžiui, kurti žaidybinius projektus. Jis teigia, kad naujos idėjos gimsta stebint aplinką – pamačius, kad yra naujų mokymų formų, norisi jas adaptuoti arba sukurti savas.

Socialiniai įgūdžiai – tvirta karjeros valiuta

Inovatyvus KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas – vienintelis toks Lietuvoje. Prieš 10 metų atsiradęs su misija „humanizuoti“ techniškąją universiteto bendruomenę, fakultetas misiją įvykdė su kaupu – kasmet humanitarinių, socialinių mokslų paskaitų klausosi apie 8 tūkstančius pačiose įvairiausiose studijų programose studijuojančiųjų.

Darbdavių apklausos rodo, jog labiausiai universitetų absolventams trūksta ne specialiųjų, profesinių įgūdžių, tačiau gebėjimo priimti sprendimą bei socialinių kompetencijų. Geriausios pasaulio įmonės tokių kompetencijų moko, organizuodamos seminarus ir paskaitų ciklus.

„Kai organizacijos kultūra yra orientuota į santykius, tarpusavio ryšių kūrimą, kalbėjimą, keičiasi net ir pats techniškiausias kolektyvas, pavyzdžiui, gamybinė organizacija. Tai yra tam tikra gyvenimo mokykla – kai organizacijoje išmoksti ne tik darbo, bet ir gyvenimiškų įgūdžių“, – sako M. Grajauskas.

„Humanizavimasis“, arba socialinių įgūdžių įgijimas, pasak KTU medijų filosofiją baigusio organizacijų konsultanto – tai pagrindinė bet kokio mokymosi misija.