Savo tyrimams Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijas (KTU SAF) pasirinkęs mokslininkas iš Kipro Parisas Fokaidesas sako, kad pastatų energetinis efektyvumas pasaulyje pastebimai gerėja. Šiomis tendencijomis turi sekti ir lietuviai, kurie, net ir negalėdami pilnai išnaudoti atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė ar vėjas, privalo daugiau dėmesio skirti energijos alternatyvoms.
Pirmoji svečio iš Kipro pažintis su Kaunu – pavasarį KTU SAF doktorantams kartu su kolegomis iš Danijos technikos ir Lisabonos universitetų seminare „Ateities statybos ir vidaus aplinka – iššūkiai ir sprendimai“ („Future of the construction and indoor environment – challenges and solutions”) skaitytas paskaitų ciklas.
Seminaro metu su studentais diskutavęs apie jų vykdomus tyrimus ir susipažinęs su puikiomis Universiteto laboratorijomis, Frederiko universiteto mokslininkas nusprendė grįžti į Kauną – šį kartą jis Mikroklimato laboratorijoje atlieka bendrus tyrimus su kolegomis iš KTU Statybos ir architektūros fakulteto.
– Paskaitas skaitote ir dirbate Kipre. Kokius mokslinius tyrimus atliekate KTU ir kas paskatino atvykti būtent į Lietuvą?
– Priežastys, kodėl atvykau į Lietuvą, yra dvi. Pirmoji – glaudus bendradarbiavimas su KTU dėstytojais KTU SAF Pastatų energinių sistemų katedros vedėju Andriumi Jurelioniu ir šio fakulteto prodekane mokslui Lina Šeduikyte, su kuriais susipažinome dalyvaudami tarptautinėje mokslo bendradarbiavimo programoje COST. Kadangi mūsų atliekamų tyrimų sritys labai panašios, radome nemažai bendrų interesų.
Antroji ir pagrindinė priežastis – labai geros ir išskirtinės sąlygos KTU SAF Mikroklimato laboratorijoje. Norint įrodyti mano atliekamų tyrimų rezultatus reikėjo pasinaudoti laboratorijoje esančia izoliuota klimatine kamera, sukuriant tyrime naudojamas sąlygas kontroliuojamoje aplinkoje.
Kartu su A. Jurelioniu ir jo vadovaujama doktorante Laura Gagyte tyrėme visiškai naują metodiką patalpų oro temperatūrai matuoti, pagrįstą infraraudonosios spinduliuotės tyrimais, dar žinomą kaip termovizija. Tai būtų alternatyva oro temperatūros matavimui termoporomis, kuri leistų greitai įvertinti oro temperatūros sluoksniavimąsi patalpose bei kitus šiluminio komforto rodiklius.
– Savo tyrimuose daug dėmesio skiriate pastatų energinio efektyvumo klausimams. Ar manote, kad visuomenė turi pakankamai žinių, kodėl siekiama aukštesnių pastatų energinio efektyvumo rodiklių ir dažniau renkasi šį kriterijų, nei statybos kainą?
Juk Europos Sąjungoje (ES) yra nustatyta, kad jeigu daugiau nei 20 procentų gaunamų pajamų yra išleidžiama apmokėti būsto energetiniam aptarnavimui, tuomet šalis yra laikoma energetiškai skurdžia. Mokesčiai už sunaudojamą energiją sudaro vienas didžiausių išlaidų kasdieniame gyvenime, tad žmonės tikrai domisi kaip šias sąskaitas galima sumažinti.
Pastebiu, kad gyventojai vis dažniau žiūri į ilgalaikę perspektyvą ir skaičiuoja kada atsipirks investuoti pinigai. Energijos taupymas tolygu pinigų taupymui, tad manau, visuomenė jau sėkmingai tuo naudojasi.
– ES direktyvose nurodyta, kad iki 2020-ųjų visi nauji pastatai turi būti beveik nulinio energetinio sunaudojimo. Ar manote, kad tai įmanoma?
– Manau, kad tikrai įmanoma. Žinoma, Kipre tai pasiekti paprasčiau dėl kitokių klimatinių sąlygų nei Lietuvoje. Tačiau ne viskas priklauso tik nuo klimatinių sąlygų, bet ir nuo naudojamų technologijų. Pagrindinis faktorius, kuris nulems mažą energijos sunaudojimą – jos poreikis pastatų šildymui ir šaldymui.
Pavyzdžiui, Kipre svarbiausia sukurti patikimas vėsinimo sistemas, o Lietuvoje – šildymo. Tiesa, Lietuvoje šildymui sunaudojamos energijos kiekis yra dvigubai didesnis, nei Kipre šaldymui. Esu tikras, kad su tinkamai pasirinktomis technologijomis, atitinkamu pastatų dizainu, naudojamomis medžiagomis ir, svarbiausia, – teisingu visuomenės požiūriu, pasiekti numatytus normatyvus nebus labai sunku.
Reikia atkreipti dėmesį, kad pietų šalyse galima žymiai intensyviau naudoti saulės energiją, tačiau lietuviams reiktų daugiau dėmesio skirti biomasės naudojimo galimybėms. Visoms Europos šalims negali būti pritaikytos tos pačios naudojamos priemonės, būtinas skirtingų mokslo sričių atstovų ir inžinierių glaudus bendradarbiavimas bei žmonių informavimas, švietimas šia tema.
– Užsiminėte apie biomasės panaudojimą kaip alternatyvų energijos šaltinį. Kaip tai gali būti pritaikoma Lietuvoje?
Platesnės biomasės panaudojimo galimybės yra iššūkis jūsų mokslininkams. Sakau, kad iššūkis, nes skirtingais atvejais jos gamybai sunaudojamas įvairus energijos kiekis ir ji gali tapti visai neefektyvia priemone. Tikiu, kad sėkmingas verslo ir mokslinės bendruomenės bendradarbiavimas gali sukurti labai gerų rezultatų.
– Kartais tenka išgirsti nuomonių, kad pastato energinio efektyvumo vertinimas yra tik užrašas ant popieriaus, o realybė dažnai skiriasi. Ar manote, kad tai tik mitas ar tenka realiai susidurti su tokiais pavyzdžiais?
– Manau, kad tai tik gandai. Niekada neteko susidurti su tokiu atveju, o svarbiausia, kad pagrindinis įrodymas apie pastato energinį efektyvumą – gaunamos sąskaitos mėnesio pabaigoje. Kuo energijos sunaudojama mažiau, tuo ir sąskaitos mažesnės ir tai yra geriausias įrodymas koks yra statinio energinio efektyvumo klasė.
– Ar ateityje turite daugiau planų atlikti tyrimus Lietuvoje?
Išties man labai svarbu išlaikyti kontaktus su KTU, nes čia dirba ne tik puikūs savo srities specialistai, bet turite ir puikią infrastruktūrą bei laboratorinę įrangą bandymams atlikti. Jaučiu, kad turime nemažai bendrų tikslų ir mokslinio potencialo, kurį galime sėkmingai išnaudoti.