„Vyriausybė pati viena negali ir neturi spręsti visų problemų. Tai padaryti nepajėgi viena kuri nors mokslo sritis“, – mano viešosios politikos ir administravimo profesionalas, daugelio mokslinių knygų autorius dr. Thomas A. Bryeris iš Centrinės Floridos universiteto (JAV). Jis yra KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) vizituojantis dėstytojas ir tyrėjas, neseniai gavęs JAV mokslininkių programos „Core Fulbright“ stipendiją tyrimams Lietuvoje 2015–2017 metams.
„KTU akademikų ir tyrėjų kolektyvas entuziastingas, vykdomi projektai įdomūs, o rezultatai, kuriuos galime pasiekti juos įgyvendinę, peržengia Lietuvos ribas. Labai džiaugiuosi tapęs KTU bendruomenės nariu“, – sako T. Bryeris.
Remdamasis savo tarptautine ekspertine patirtimi, KTU Viešosios politikos ir Viešojo administravimo absolventams T. A. Bryeris prognozuoja puikią ateitį ir skatina kūrybiškai išnaudoti visas Universiteto suteikiamas tarpdisciplinines galimybes.
– Kokia šiuo metu yra viešosios politikos ir viešojo administravimo situacija JAV, Europoje ir Lietuvoje?
– Man teko garbė būti keleto puikių universitetų akademinės bendruomenės nariu: Centrinės Floridos universitete esu Viešojo administravimo fakulteto docentas, Viešojo ir nevyriausybinio valdymo centro direktorius, vadovauju CFU tarpdisciplininėms doktorantūros viešojo administravimo krypties programoms. Taip pat esu Edge Hill universiteto Jungtinėje Karalystėje bei KTU vizituojantis profesorius.
Mano atliekami moksliniai tyrimai ir dėstomi kursai yra daugiausia susiję piliečių dalyvavimo, viešojo valdymo, socialinių medijų, viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo temomis. Šia tematika paskaitas skaitau pačiose įvairiausiose pasaulio aukštosiose mokyklose – nuo Čilės universiteto iki Chonnam nacionalinio universiteto Pietų Korėjoje.
Tokia pasaulinė patirtis man suteikė galimybių pamatyti viešąją politiką ir administravimą įvairiuose kontekstuose. Vyriausybės pareigūnai, nevyriausybinių organizacijų lyderiai bei privataus sektoriaus partneriai JAV, Europoje ir Lietuvoje susiduria su tokiais pačiais instituciniais, struktūriniais, organizaciniais ir lyderystės iššūkiais. Nors specifiniai politikos ir valdymo niuansai – korupcijos, ekonominio išsivystymo lygis, pabėgėlių apgyvendinimas, nusikalstamumas, alkoholizmas, aplinkos užterštumas, energetinis saugumas – skiriasi, esminiai dalykai išlieka tie patys.
Atsižvelgiant į šiuolaikinius ekonominius ir politinius iššūkius, visose šalyse tampa aktualūs tie patys socialiniai klausimai. Kaip įtraukti piliečius, paskatinti juos dalyvauti viešajame valdyme? Kaip užauginti pasitikėjimą valdžia? Kaip motyvuoti darbuotojus? Kaip išmatuoti darbo efektyvumą ir atsiskaityti už rezultatus? Kaip užtikrinti etiškumą ir integralumą? Kaip priimti teisingus, strateginius sprendimus? Kaip panaudoti esamas ir naujai atsirandančias technologijas vidiniam valdymui ir išoriniams santykiams? Kaip kurti bendradarbiavimo ryšius tarp valdžios institucijų, nevyriausybinių, savanoriškų organizacijų, ir privataus sektoriaus? Atsakymas į šiuos klausimus gana paprastas – svarbu, kad viešajame valdyme dirbtų aukšto lygmens profesionalai, išmanantys nacionalinius ir tarptautinius viešosios politikos iššūkius ir jų valdymą.
– Ar viešojo administravimo ir politikos profesionalai šiandien reikalingi? Kodėl?
– Kaip jau užsiminiau, viešojo administravimo profesionalai ir viešosios politikos specialistai yra mūsų vyriausybinių organizacijų stuburas ir sąžinė. Darbas viešojo administravimo srityje yra vienas iš garbingiausių, tačiau ir suteikia labai daug iššūkių. Geras administratorius privalo suprasti ir tinkamai atstovauti žmonių interesus, šiems priimant kasdienius sprendimus, saugoti ribotus išteklius, interpretuoti išrinktųjų pareigūnų lūkesčius bei diegti programas, kurios pakeis žmonių gyvenimus ir suformuos bendruomenių ateitį.
Savivaldybių, nacionalinių viešojo sektoriaus ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Komisija, Jungtinės Tautos ar Pasaulio Bankas viešojo administravimo ir politikos specialistai yra tiesiogiai atsakingi už išteklius ir sprendimus, kurie gali pakeisti žmonių gyvenimą, o galimai – ir ateities kartų.
– Kaip vizituojantis KTU profesorius, kokias stiprybes ir silpnąsias puses matote KTU Viešojo administravimo ir Viešosios politikos studijų programose? Kodėl pasirinkote KTU Viešosios politikos institutą savo tyrimams?
– Nuo 2014-ųjų vasaros (kai pirmą kartą apsilankiau KTU), skaičiau daugybę paskaitų, dėsčiau lyginamąjį viešojo administravimo kursą, kartu su tyrėjais, personalu ir studentais atlikome tyrimus, taip pat vystėme KTU Savivaldos mokymo centro (SMC) projektus. Fakulteto darbuotojus laikau ne tik kolegomis, bet ir draugais ir nekantraudamas laukiu mūsų tolesnio bendradarbiavimo – jungtinio laipsnio studijų programų, numatomų studentų mainų tarp JAV ir Lietuvos programų pradžios.
Esu sužavėtas fakultete dirbančių žmonių profesionalumu, su kai kuriais iš jų pirmą kartą susitikau Amerikos Viešojo administravimo draugijos (ASPA) konferencijoje Vašingtone. KTU veikiantis Savivaldos mokymo centras atlieka didelį darbą, puikiai integruoja į savo veiklą vyresnių kursų studentus – savanorius. Pats būdamas panašaus centro vadovu Centrinės Floridos universitete, suprantu iššūkius su kuriais susiduriama, siekiant pastatyti tiltą tarp universiteto ir bendruomenės, ir pristatyti lyderystės, kuri pagerintų tiek valdžios darbą, tiek padidintų visuomenės atsitraukimą, viziją. Šis darbas neįsivaizduojamas be gabiausių talentingiausių studentų dalyvavimo, tiek projektų kūrime, tiek savęs, kaip ateities lyderių ugdyme.
Mane žavi ir tai, kad Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete puikiai derinamos skirtingos sritys, kurios gali kūrybiškai atsispindėti pačiose įvairiausiose studijų programose. Ir savo paskaitose dėstome, jog vyriausybė pati viena negali ir neturi spręsti visų problemų. Be to, viena kuri nors mokslo sritis yra nepajėgi išspręsti visuomenės problemų. Galimybė sujungti meną ir viešąją politiką bei administravimą su psichologija, semiotika yra nepaprastai vertinga – ji leidžia atliepti aukšto lygmens tarptautinius akademinius iššūkius, dalyvauti taikomuosiuose bei moksliniuose projektuose tiek Viešosios politikos institute, tiek SMC. Tokie projektai duoda didelę pridėtinę vertę tiek Lietuvos, tiek kitų šalių žmonėms.
Taigi, KTU SHMMF pasirinkau dėl žmonių, įdomaus darbo ir vietos išskirtinumo. Matau čia dirbančių žmonių užsidegimą, potencialą daryti bendradarbiauti tarptautiniame ir vietos lygmenyse. Būtų tiesiog kvaila nenorėti prisijungti prie tokios komandos!
– Kokias ateities galimybes matote viešojo administravimo ir viešosios politikos absolventams?
– Manau, kad išsilavinimas viešojo administravimo ir viešosios politikos srityje suteikia labai daug galimybių. Šias programas baigę žmonės gali dirbti valstybės, nevyriausybinėse ar verslo organizacijose. Visiems sektoriams reikia lyderių, kurie supranta, kaip veikia valdžia ir jos institucijos, kaip kuriami įstatymai ir kaip diegiamos programos. Tai tinka tiek Lietuvai, tiek pasaulio mastu. Labai džiaugiuosi būsimaisiais studentų mainais bei jungtinio laipsnio Centrinės Floridos bei Kauno technologijos universitetų studijų programomis, kurios įgalins parengti aukštos kompetencijos profesionalus efektyviam viešajam valdymui Lietuvoje bei pasaulyje, kuris tampa vis sudėtingesnis ir vis labiau susisaistęs. Kaip rodo šiandieninė patirtis, tokio lygmens viešojo valdymo specialistų šiuolaikiniam pasauliui reikia labiau nei bet kada iki šiol.