Mūsų planeta – ne žemė, o vandenynas

„Pavyzdžiui, rajos turi labai aštrų regėjimą – gali matyti tirštoje tamsoje, kai jau, atrodo, nieko nesimato. Tiriant jų tinklainės struktūrą, galima atrasti naujų metodų kataraktai gydyti. Jūros kempinių porėta struktūra panaši į žmogaus kaulo, ir tai galima pritaikyti kaulų inžinerijoje“, – jūrų pasaulio įdomybes vardija A. Palavenienė.

Ji primena, kad nuo seno žinoma, jog jūros flora ir fauna turtinga daugybe naudingųjų medžiagų. Štai ryklio aliejus, kaip ir Karibų jūroje gyvenantys bestuburiai organizmai, turi priešvėžinių savybių. Skausmą malšinančių medžiagų turi jūros gyvatės nuodai, o rudieji ir raudonieji jūrų dumbliai turi medžiagų, kurios naudingos gydant odos ligas, spartina žaizdų gijimą ir stabdo odos senėjimą.

KTU doktorantės tyrimų sritis – jūrinės kilmės medžiagų (žuvų kaulų) pritaikymas kaulo audinio inžinerijoje. Šiais tyrimais ir būsimu produktu ypač domisi odontologai. Beje, ne tik Lietuvoje.

„Kiek man žinoma, kaulų blokeliai su mineralais iš žuvų kaulų panaudojus natūralios kilmės karkasą kol kas nėra gaminami niekur pasaulyje. Tyrimai, kuriuos atliekame KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – tik pirmas žingsnis; iki galutinio produkto dar liko šiek tiek padirbėti“, – šypsosi A. Palavenienė.

Vaikystės prisiminimai tapo stimulu moksliniam darbui

Iš Klaipėdos kilusią jaunąją mokslininkę jūra paviliojo dar vaikystėje. Jos tėtis, tolimųjų reisų jūrininkas, iš kelionių parveždavo egzotinių žuvų kaulų; namuose sutrinti šių kaulų milteliai buvo naudojami žaizdoms gydyti – sutrini, užberi ant kraujuojančios vietos ir ji užsitraukia greičiau.

„Prisiminiau apie šį būdą jau suaugusi, pradėjau ieškoti tyrimų ir pasirodė, kad pasaulio mokslininkai jau dirba panašia kryptimi. Po vienų vasaros atostogų su vyru, sugalvojome puikią idėją ir nusprendėme kurti savo verslą gydomosios kosmetikos srityje. Tačiau, kadangi idėja nauja, tai tam, kad viskas būtų saugu, patikima ir veiksminga, reikia dar daug ką ištirti. Taip ir įstojau į doktorantūrą“, – pasakoja A. Palavenienė, kuri šią vasarą KTU pradėjo mokytis ir verslumo pagrindų – antreprenerystės.

Svarbiausia – nepakenkti

Pasak jos, jeigu jauti, kad tavo vykdomi moksliniai tyrimai gali pavirsti produktu, kuris bus naudingas žmonėms, spręs tam tikras problemas, verta pačiam ieškoti kelių, kaip šią svajonę paversti realybe.

„Brangiausi yra klinikiniai tyrimai, kuriems atlikti mes ieškome partnerių ir užsienyje. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra labai jautrus dalykas, todėl bet kokiems išradimams šioje srityje egzistuoja daugybė filtrų – produktas negali būti paleistas į rinką prieš tai jo išsamiai neištyrus“, – sako A. Palavenienė.

Pasak tyrėjos, kad ir kaip mokslininkus skubintų verslas, sveikatos srityje skubėti su naujais produktais ne tik neišeina, bet ir pavojinga. Ji primena vaisto talidomido istoriją – vos atsiradęs, daugelyje pasaulio šalių jis buvo rekomenduojamas nėščioms moterims, kad palengvintų rytinį pykinimą, ir tik JAV šis vaistas nebuvo priimtas registravimui. Praėjus tam tikram laikui pasirodė, kad, nors ir malšina rytinį pykinimą, vaistas kenkia vaisiui; netrukus po jo masinio išplitimo buvo užfiksuota per 10 tūkstančių kūdikių apsigimimo atvejų.

„Kartais gali atrodyti: štai, radome panacėją nuo ligos. Tačiau reikėtų prisiminti, jog Hipokratas pirmiausia prisakė nepakenkti žmogui. Taip, ne visi puikūs vaistai iš karto atsiranda rinkoje, gali būti, kad koks nors tyrėjo straipsnis tampa aktualus tik po 50 ar 100 metų. Tačiau moksliniai tyrimai visada yra indėlis į pasaulio išmintį“, – teigia A. Palavenienė.

Daugiau žuvies, mažiau kiaulienos

„Yra tokia sparnuota mokslinės fantastikos rašytojo Arturo Klarko frazė: netinka vadinti mūsų planetą žeme, nes tai praktiškai vandenynas. Iš tiesų – 70 proc. mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo“, – juokauja A. Palavenienė.

Iš tiesų – jūros gyvūnai ir augalai, ypač jūrinėse šalyse, ilgus amžius žmonėms buvo neišsenkantis maisto šaltinis. Paklausta apie kontraversiškas diskusijas dėl to, ar reikia valgyti daugiau žuvies, ar ne, KTU mokslininkė teigia, jog visų pirma į šį klausimą turėtų išsamiai atsakyti dietologai.

„Kas yra daugiau? Jei tai reiškia – daugiau žuvies, mažiau kiaulienos, sutinku. Jei valgysime per pietus žuvį, vakarienei – mėsą, tikrai gausime daugiau baltymų, nei organizmui reikia. Tada žarnyne prasidės puvimo procesai, išsiderins maistinių medžiagų balansas“, – aiškina ir farmacininkės išsilavinimą turinti A. Palavenienė.

Mažos žuvys vertingesnės už dideles

Ji teigia, jog šalyse, kuriose jūros gėrybės yra vienas iš pagrindinių maisto šaltinių, žmonės labiau vertina mažas žuvis. Juk, kuo mažesnė žuvis, tuo ji jaunesnė. Nors, pasak KTU mokslininkės, yra atlikti tyrimai, rodantys, kad jūrinės kilmės racionas neskatina sunkiųjų metalų kaupimosi žmogaus organizme, reikėtų vadovautis sveiku protu.

„Esu girdėjusi atvejų, kai žmonės pereina prie žuvies dietos ir ima maitintis vien tuno konservais. Tunas – didelė žuvis, galinti sverti apie 0,5 tonos. Jis gyvena ilgai ir per savo gyvenimą suvalgo didžiulius kiekius įvairiausių kitų žuvų – nuo pakankamai didelių iki planktono. Suprantama, kad tuno organizme bus susikaupę daugiau sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, nei jaunos žuvelės“, – aiškina A. Palavenienė.

Krevečių kiautai – taip pat valgomi

Žmonės valgo ne tik žuvį, bet ir kitus jūros gyvūnus bei augalus. Tarp KTU laboratorijose tiriamų jūrinės kilmės medžiagų yra alginato druskos, išgaunamos iš rudųjų dumblių, chitinas, iš kurio sudaryti vėžiagyvių, pavyzdžiui, krevečių kiautai. Šios medžiagos gali būti pritaikytos audinių inžinerijoje; chitinas pasižymi antimikrobinėmis ir regeneracinėmis savybėmis, atstato minkštųjų audinių struktūrą.

„Beje, esu girdėjusi, jog šalyse, kur jūros kilmės maistas yra įprasta raciono dalis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, krevetės valgomos su visu kiautu. Tiesa, to daryti su šaldytais produktais, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, nerekomenduoju“, – įdomų faktą pamini KTU jaunoji mokslininkė.

Nėra vaistų ir nuodų – viskas priklauso nuo dozės

Pirmiausia KTU laboratorijose jūrinės kilmės medžiagos ištiriamos, siekiant nustatyti jų cheminę sudėtį.

„Iš tiesų, nėra nei nuodų, nei vaistų – svarbu dozė, nuo kurios priklauso tam tikros medžiagos poveikis. Juk sunkiųjų metalų, tokių kaip geležis ar manganas, rasime ir multivitaminų sudėtyje, o, pavyzdžiui, sidabras turi antibakterinių savybių. Žinoma, kai jų per daug, sunkieji metalai kaupiasi organizme ir tai nėra gerai“, – pasakoja A. Palavenienė.

Vėliau žiūrima, kaip mineralinė medžiaga, išgauta iš žuvies kaulų ir įdėta į specialų natūralų karkasą iš organinių medžiagų, kinta tirpale, kurio sudėtis panaši, kaip žmogaus kraujo. Tikrinama, ar ant tokio karkaso formuojasi naujas kaulas.

„Natūraliame kaule baltymai ir specialios ląstelės geba iš aplinkinių audinių, iš kraujo pritraukti „statybinių“ medžiagų, suformuoti kaulą iš naujo. Tokių savybių turi ir mūsų sukurtos medžiagos, o karkasas, į kurį jos įdėtos, pamažu yra“, – pasakoja A. Palavenienė.

Pasak mokslininkės, inovacijai kurti naudojamos natūralios medžiagos yra visiškai netoksiškos, jokio toksiškumo neturi ir jų irimo produktai.

Gamtai draugiška inovacija

KTU doktorantės kuriamas produktas jau buvo pristatytas KTU inovacijų mugėje „Technorama“, kur susilaukė milžiniško odontologų dėmesio. Pasak A. Palavenienės, gydytojai laukia, kol bus atlikti visi privalomi tyrimai ir produktas išeis į rinką. Tokie kaulo pakaitalai galėtų būti naudojami žandikaulio rekonstrukcijai, kitoms kaulų inžinerijos operacijoms.

„Šiandien odontologijoje naudojamos medžiagos, perkamos iš užsienio, yra labai brangios, dėl to kyla ir paslaugų kaina pacientui. Mūsų naudojamos medžiagos yra antrinė žaliava – juk maisto pramonėje visų pirmiausia naudojama žuvų filė, o kaulų atliekos tiesiog susidaro, ir dideliais kiekiais“, – pasakoja tyrėja.

Ji primena, kad ekologinės pasaulio problemos skatina mokslininkus ieškoti būdų, kaip perdirbti antrines žaliavas – Portugalijos mokslininkai iš kavos tirščių gamina aliejų kosmetikai, kiaušinių lukštai naudojami kaulų inžinerijai ir panašiai.

Sveikatos technologijų sritis turi didžiulį augimo potencialą

Paklausta, koks yra pats didžiausias iššūkis, siekiant paversti jūrinės kilmės medžiagų tyrimus inovatyviomis sveikatos technologijomis, A. Palavenienė teigia, jog labai svarbu surinkti tinkamą komandą. Reikalingi nevienakrypčiai tyrimai, svarbu bendradarbiauti su skirtingų sričių kolegomis, o jų ieškoti neretai tenka ir kitose šalyse.

Dviejų universitetų – LSMU ir KTU – absolventė, būsimoji chemijos srities daktarė džiaugiasi turinti gilių skirtingų sričių žinių ir šių dviejų universitetų glaudžiu bendradarbiavimu.

„Jungtinės KTU ir LSMU biomedicinos srities studijos, kurios nuo rugsėjo startuoja KTU, planuojamas dviejų universitetų susijungimas – tai didžiulis žingsnis į priekį. Neužtenka tik išmanyti technologiją – kaip ką pagaminti – reikia žinoti, ir kaip sukurtą produktą pritaikyti gyvam organizmui. Biomedicinos srities specialistai ypač reikalingi Lietuvai, čia yra didžiulis potencialas augti“, – mano A. Palavenienė.

Visus norinčius iš arčiau susipažinti su jūrinės kilmės medžiagų tyrimais bei patiems stebėti biomedicinos produkto gamybą (paskaitos metu bus gaminamos kapsulės iš jūros dumblių), KTU Chemijos technologijos fakulteto mokslininkų komanda rugsėjo 9 d. 13 val. kviečia į A. Palavenienės ir M. Lebedevaitės paskaitą „Kaip jūrinės kilmės medžiagos panaudojamos biomedicinoje“, kuri vyks KTU CTF (Radvilėnų pl. 19, 140 a.). Daugiau informacijos: www.mokslofestivalis.eu/