N. Čepulis: Išmaniosios technologijos pavojingos gyvybei

– Vokietijoje atsiradusi nauja sąvoka „smombies“ rodo, kad šiuolaikinės technologijos ne visuomet yra tik naudingos. Kartais tai gali tapti ir rimta problema? – „Respublika“ paklausė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docento, medijų filosofijos dėstytojo Nerijaus ČEPULIO.

– Pritariu, kad tai jau tapo problema. Turiu omenyje pavojų sveikatai ir gyvybei, pvz., eismo incidentų atveju. Kita vertus, čia galima kalbėti apie psichologinę priklausomybę, kai į pagalbą turi ateiti psichologai ir psichiatrai. Terminas „smombie“ yra sudarytas iš žodžių „smartphone“ ir „zombie“. Čia probleminis akcentas krinta ant žodžio „zombis“. Tai vaikščiojantis lavonas. Šiurpi metafora, kuria norima išsakyti tam tikrą išmaniojo telefono naudotojo būklę – hipnozę ar transą, į kurį patenka žmogus, suskambus telefono signalui ir įsijungus jo ekraną. Smombis judėdamas gatve „miega“, praranda atidumą ir orientaciją. Tai sukuria nesaugumą ir pavojų būti sužalotam arba sužaloti kitus.

– Vokietijoje atsirado nauji šviesoforo signalai tokiems pėstiesiems ir įspėjamieji kelio ženklai vairuotojams. Ar tai problemos sprendimas, ar tik prisitaikymas prie jau turimo rezultato?

– Manau, kad tai prisitaikymas arba, kitaip sakant, kova su simptomu. Problema yra kur kas gilesnė. Kaip jau minėjau, tai tam tikra hipnotinė būsena ir net priklausomybė, kurią reikia gydyti. Gal per kategoriškai tai vadinu liga. Bet ieškoti būdų, kaip žmogų išvesti iš tokios būklės arba kad jis į ją nepatektų, būtina. Prieš randant problemos giluminius sprendimus, tenka mažinti pavojų simptomiškai. Manau, kad jūsų minėtu Vokietijos pavyzdžiu gali pasekti ir Lietuvos gatvių eismo sergėtojai. Beje, reikia pasakyti, kad tai ne tik pėsčiųjų, bet ir su telefonu nuolatos „bendraujančių“ vairuotojų problema.

Ar galime dar kaip nors spręsti šią problemų be specialių šviesoforų ir tam skirtų gatvės perėjų? O gal tai išsispręs savaime? Gal tai tiesiog dar vienas kultūrinis ir socialinis virsmas, kurį sąlygoja naujų technologijų skverbimasis į mūsų kasdienę buitį ir santykius. Atsigręžę į istorinę praeitį, galime pastebėti, kad pavojus – kartais tam tikrą šoką, o kartais tam tikrą masinę hipnozę – sukelia kiekvienos medijos, ypač tuo metu naujos medijos, naudojimas. Savo laiku gatvėje į bėdą galėjo patekti ir, tarkim, pėsčiasis, kuris eidamas skaitė laikraštį arba knygą.

XV a. Gutenbergui išradus spausdinimo mašiną ir Europoje pradėjus plisti spausdintoms knygoms, daug kas į tai žiūrėjo labai įtariai. Buvo perspėjama, kad tai žmones, įnikusius į skaitymą, atitrauks nuo gyvo bendravimo. Kultūrai ir socialinei darnai iškils rimtas pavojus. Kaip žinia, Europos kultūra nežlugo, veikiau priešingai. Tačiau sutikime – juk knyga irgi skleidžia savo kerus, kurie skaitytoją gali narkotizuoti, atimti realybės pojūtį. Derėtų įsisąmoninti, kad bet kuri nauja medija, jei nėra tinkamai įvaldyta, kelia „zombinimo“ pavojų.

Galime pastebėti dėsningumą. Nauja medija iš pradžių sukelia tam tikrą šoką, po to besaikį naudojimą ir hipnozę, galiausiai įvyksta adaptacija. Tačiau tai dažnai pareikalauja aukų. Kyla klausimas, ar nebūtų įmanoma adaptuotis ir iš technologijos išgauti kuo daugiau naudos be pavojų ir skaudžios žalos įsiterpimo. Kad ir kaip būtų, panikuoti ir apokaliptiškai vertinti kultūrinių technologinių pokyčių nebūčiau linkęs.

– Vokietijoje jau nuskambėjo skaudus įvykis, kai nepilnametę, įnikusią į telefoną, partrenkė gatvėje. Sprendžiant šią problemą kažką turbūt jau būtina daryti ir dabar?

– Pritariu, kad tiesiog pasyviai laukti, kol viskas išsispręs savaime, nėra geras sprendimas. Pirmasis žingsnis jau žengiamas. Smombius yra bandoma saugoti iš išorės. Tačiau galima pagalvoti ir apie labiau kompleksiškus problemos sprendimus. Jei jau kalbame čia apie tam tikrą hipnozę ar net narkotinę priklausomybę, reikia ieškoti būdų, kaip iš tos hipnozės būtų galima išvesti, kitaip sakant, tai būtų žadinimo ar blaivinimo praktika.

Jau kuris laikas medijų filosofai tyrinėja technologijų visuminį poveikį vartotojui. Kaip jau minėjau, nauja technologija turi hipnotinį poveikį. Viena iš priežasčių yra ta, kad medija, kuri intensyviai veikia per vieną juslę, tarkim, akis arba ausis, sukuria būklę, kai kitų juslių jautrumas stipriai mažėja, dėmesys silpsta, prarandamas realybės pojūtis. Be smombių, čia galima prisiminti ir dar vis paplitusį muzikos klausymąsi per ausines ir įprotį atsiriboti nuo aplinkos. Tie, kurie čia įžvelgia problemą, siūlo neperkrauti savo laiko kuria nors medija, nesvarbu, kas tai būtų, knyga, televizija, kompiuteris, kinas ar išmanusis telefonas. Medijų filosofijoje vis labiau imami vartoti medijų dietos ir net medijų ekologijos terminai.

Turbūt supratote, kad aš čia kalbu apie vadinamąjį medijų raštingumą, kurio reikia mokytis. Išmokti fiziškai naudoti tam tikrą technologiją dar toli gražu nereiškia adaptacijos, tos technologijos valdymo. Medijų raštingumo disciplinų atsiradimas mokykloje, universitete, manau, leistų mūsų aptariamą problemą spręsti kur kas giliau ir labiau ilgalaikėje perspektyvoje. Tiesą sakant, universitetuose jau randasi programų, kurios rengia tokio pobūdžio ekspertus. Vis labiau pradedama rūpintis švietimu medijų raidos ir poveikio klausimais. Tačiau, kaip matome, kol kas vis dar didesnis dėmesys yra skiriamas simptominiam problemos sprendimui. Būtų naivu tikėtis, kad sveiką ir saugų santykį su technologija žmogus, ypač vaikas, atras spontaniškai. To reikia mokytis. Socialinė atsakomybė neleidžia ramiai laukti, kol visuomenė per kelias kartas adaptuosis prie naujųjų medijų ir problema išsispręs savaime.

– Lietuvoje neseniai taip pat buvo paskelbtas siūlymas drausti naudotis telefonu einant per perėją. Ar smombių aktualijos pasieks ir Lietuvą?

Manau, kad šios aktualijos Lietuvą jau pasiekė. Eismo įvykių, susijusių su neatsargumu dėl netinkamo mobiliojo telefono naudojimo, tikrai būta, ir nemažai. Čia galime atkreipti dėmesį į dar vieną reiškinį, rodantį reikšmingą medijų poveikį visuomenei – į žiniasklaidą. Jau kuris laikas visuomenė laiko aktualiais ir apskritai egzistuojančiais dalykais, kiek ir kada jie pasirodo žiniasklaidoje, ypač televizijoje ir interneto portaluose. Štai Vokietijos žiniasklaida prakalbo apie smombius, ir mes sakome, kad tai yra Vokietijos aktualija. Lietuvos žiniasklaidoje apie tai dar mažai kalbama, ir mums rodosi, kad Lietuvos ši problema dar nepasiekė. Esu tikras, kad ši problema egzistuoja. Pats pažįstu dėl to nukentėjusių žmonių. Mes vėluojame. O priemonių, apie kurias jau kalbėjau, imtis tikrai reikia.

– Naudotis šiuolaikiniais atradimais ir moderniomis technologijomis šiandien kažko neaukojant, netampant priklausomam ir gauti tik naudą, atrodo, beveik neįmanoma. Kokių dar iššūkių reikėtų tikėtis ateityje, modernėjant technologijoms?

Esame naujųjų technologijų vystymosi proveržio liudininkai. Genetinės modifikacijos, klonavimas, virtuali ir praplėsta realybė, save valdantys prietaisai neša mums milžinišką naudą. Tačiau nepamirškime ir apie šalutinį poveikį. Tam tikra technologija gali gyvenimą daryti patogesnį, bet kartu ir kenkti fizinei ar psichikos sveikatai. Kitos technologijos padidina saugumą, bet mažina privatumą ir asmens autonomiją. Ko gero, netolimos ateities telefonai patys praneš apie artėjantį automobilį ar priešais ateinantį žmogų, kad išvengtume kaktomušos. Bet ar tai neatsilieps mūsų gebėjimui orientuotis fizinėje erdvėje?

Šiandien daug šnekama apie gyvenimo kokybės augimą ir kėlimą. Be abejo, prie to labai prisideda ekonominės gerovės ir technologijų vystymasis. Ir vis dėlto esu tikras, jog gyvenimo kokybės pagrindas yra asmens laisvė, drąsa ir įgalumas būti savimi, gebėjimas priimti sprendimus ir kokybiški tarpusavio santykiai. Vystykime technologijas budėdami ir žadindami vienas kitą iš zombiškos hipnozės. Tai vienas didžiausių informacinės visuomenės iššūkių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“.
Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/technika/ismaniosios_technologijos_pavojingos_gyvybei/