Naujas požiūris aprangos mados pramonėje – ekologija ir lėtoji mada

Tokios aprangos gamybai yra svarbu ne tik panaudoti ekologiškas medžiagas, kurių gamybos metu tausojama aplinka, taupomi energijos ir vandens ištekliai, bet ir naudoti medžiagas racionaliai, mažinant gamybinių atliekų kiekius. Tai vienas iš pagrindinių uždavinių, keliamų aprangos inžinieriams projektuotojams, kurie pastaruoju metu turi galingą technologinę priemonę – kompiuterizuotas projektavimo sistemas. Jų dėka galima sudaryti ne tik efektyvias gaminio detalių išklotines, reikalingas detalių supjovimui, bet ir virtualiai prisimatuoti pirminius gaminių modelių pavyzdžius, sumažinant ar visai išvengiant eksperimentinių pavyzdžių gamybos. Inovatyvių aprangos detalių jungimo būdų, tokių kaip klijavimas ar sulydymas, taikymas taip pat leidžia sumažinti medžiagų sąnaudas, nes reikia gerokai mažesnių gaminio jungimo siūlių užlaidų.

Naujas iššūkis mados dizaineriams konstruktoriams sukurti tokius gaminių modelius, kurių originali konstrukcija užtikrina galimybę gaminti visai be atliekų. Aprangos mados inžinerijos absolventė Agnė Antanavičiūtė magistro baigiamajame darbe sukūrė drabužių kolekciją be atliekų, skirtą vartojimo ir gamybos atliekų mažinimo problemoms spręsti ir gaminių būvio ciklui pratęsti.

Ekologiškumo idėjos skatina keisti tiek gamintojų, tiek vartotojų požiūrį į vartojimą. Aprangos gamybos įmonėse diegiami tarptautiniai standartai, keičiamas gamybos procesų valdymas ir įmonės darbo kultūra. Apie naujas aprangos pramonės vystymosi perspektyvas efektyviai turi būti informuojamas ir tiesioginis vartotojas. Todėl be tarptautinio, visuotinai priimto ekologinių gaminių ženklinimo, siūlomos naujos gaminių ženklinimo formos, pirkėjui patraukliomis priemonėmis didinančios ekologinį informatyvumą. Aprangos mados inžinerijos absolventė Agnė Staniukaitytė baigiamajame projekte sukūrė keturių skirtingų spalvų, neįprastos apskritos formos drabužių ženklinimo etikečių komplektą, pagamintą iš ekologiško popieriaus su sėklomis. Kiekviena iš jų vartotojui suteikia skirtingą informaciją, o pasirinkta žaliava tampa strategijos “prailgintas gaminio naudojimas” dalimi, nes panaudota etiketė neteršia gamtos, o tampa nauju augalu…

Ekologijos idėjos aprangos pramonėje išliks aktualios ir ateityje, nes apranga, kaip ir maistas, žmogui visuomet bus reikalinga. Augant žmonių pragyvenimo lygiui, aprangos gaminių vartojimas tik augs, o sąvartynuose dėvėtų gaminių kiekiai didės. Ypatingai daug išmetama medvilninių marškinėlių ir džinsinio audinio gaminių. Mados dizaineriai konstruktoriai siūlo antrinį tokių gaminių panaudojimą – naujo dizaino ir konstrukcijos gaminių projektavimą, pasitelkiant lazerinio supjovimo technologijas. Naujas medžiagas ir gaminius iš dėvėto džinso kūrė aprangos mados inžinerijos absolventės Akvilė Sveikataitė ir  Asta Stankūnienė. Akvilė džinsinio audinio suknelę pagamino mezgant kilpų eilutes, išpjautas lazeriu iš dėvėto džinsinio audinio. Supynus dėvėto džinsinio audinio juosteles, Asta sukūrė ir pagamino aprangos aksesuarų kolekciją.

Kaip alternatyva greitajai madai plinta lėtosios mados idėjos, turinčios pakeisti aprangos vartojimo įpročius. Lėtoji mada akcentuoja ne kiekybės, bet kokybės principus, kai kuriami drabužiai, išsiskiriantys savitumu, kilmės originalumu, pabrėžiantys asmens stilių, gyvenimo būdą ir kūrybiškumą. Lėtosios mados filosofija apima ne tik vartojimą, bet ir dizaino kūrimą, gamybą ir gyvenimą geriau. Kitoks požiūris į aprangos vartojimą kuria naujus mados pramonės ryšius su visuomene, darbuotojais ir aplinka. Suprantama, besikeičiančiai mados pramonei reikia nuolatinio mados dizainerių, konstruktorių, technologų, inžinierių ir gamybos vadovų tobulėjimo, lankstaus požiūrio ir gebėjimų tinkamai reaguoti į naujoves.