Naujausioje mokslo studijoje: kaip apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį?

Sparčiai modernizaciją išgyvenančioje visuomenėje vis dažniau vartojama vizualinės kraštovaizdžio taršos sąvoka. Profesorė Jūratė Kamičaitytė ir mokslų daktarė Giedrė Godienė pristato vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką, kuria vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį.

Itin aktualioje ir svarbioje mokslo studijoje „Gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymas: metodika, teisinis reglamentavimas, patirtis“ analizuojami vizualinės taršos vertinimo metodai ir teisinis reglamentavimas užsienyje ir Lietuvoje; formuluojama bendra vizualinės taršos sąvoka, apibrėžianti, kas yra vizualinė tarša; aptariama vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodikos taikymo sritis, kuri skaitytojui padeda įžvelgti realioje erdvėje egzistuojančias kraštovaizdžio vizualinės taršos problemas. Skaitantys šį leidinį iš arčiau susipažins su Vilnelės ir Neries slėniais bei Rubikių ežero apylinke – būtent šiose teritorijose buvo atliekamas vizualinės taršos vertinimas, siekiant išsiaiškinti, kokia žala padaryta kraštovaizdžiui.

Mokslo studija – tarpdisciplininis mokslo darbas, integruojantis kraštovaizdžio architektūros, geografijos, fotografijos žinias. Dėl šios priežasties leidinys suras savo skaitytoją, kad ir kokia sritimi jis domėtųsi.

Mokslo studijoje problema analizuojama tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmeniu. Skaitytojai susipažins ne tik su leidinį parengusių autorių iškeltomis išvadomis, bet ir Lietuvos mokslininkų – M. Purvino, P. Kavaliausko, J. Bučo, K. Ėringio, A. R. Budriūno, K. Šešelgio ir kt. – darbais ir atradimais.

Knygą kviečiame įsigyti: e-parduotuve.ktu.edu