Per metus, mūsų fakultetas publikuoja daugybę mokslinių straipsnių bei aktyviai vykdo mokslinę veiklą įvairiose chemijos srityse. Tokią mokslinių tyrimų sėkmę lemią gausus profesorių skaičius bei didelė ir inovatyvi mokslinė bazė, tačiau nemaža dalimi prisideda ir jaunieji mokslininkai, buvę fakulteto bakalauro ir magistro studijų absolventai, o dabar siekiantys įgyti daktaro laipsnį.
Šiandien Jums pristatome reportažų ciklą „Naujoji mokslininkų karta“, kuriame sieksime supažindinti su perspektyviausiais jaunaisiais mokslininkais. Tikime, kad ateityje jie garsins fakultetą, universitetą bei visą Kauno miestą.
Pirmasis mūsų jaunasis mokslininkas – Taikomosios chemijos absolventas, Artiom Magomedov, dirbantis su prof. dr. Vytautu Getaučiu organinės chemijos srityje.
Kada pradėjote savo mokslinę veiklą?
Darbą prof. V. Getaučio mokslinėje grupėje pradėjau dar pirmaisiais bakalauro studijų metais. Tuo metu veikė Lietuvos Mokslų Tarybos studentų mokslinės veiklos skatinimo programa, kuri finansiškai remdavo studentų darbą laboratorijose.
Vis dar grįžtant į praeitį, papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų kelias mokslo srityje?
Laisvu laiku, kai nebūdavo paskaitų ar kitų užsiėmimų, ateidavau į vieną iš Organinės chemijos katedros laboratorijų, kur, prižiūrint dr. Simonai Urnikaitei, atlikinėdavau prof. V. Getaučio sugalvotas chemines reakcijas. Susintetintos medžiagos vėliau tapo ir bakalauro baigiamojo darbo pagrindu.
Kas paskatino užsiimti moksline/tiriamąja veikla?
Studijavau sustiprintų studijų grupėje (SSG), kurioje susirinko nemažai moksline veikla besidominančių studentų. Tokia aplinka ir mane skatino domėtis esančiomis galimybėmis.
Kokioje srityje atliekate tyrimus?
Daugiausiai dirbame su skyles transportuojančiomis organinėmis medžiagomis. Jei konkrečiau, tai dirbame su reiškiniais, susijusiais su elektronų judėjimų organinėse molekulėse – tokiais kaip spalva, liuminescencija, laidumas ir t.t.
Papasakokite plačiau, ties kuo šiuo metu pats dirbate? Ko ieškote?
Šiuo momentu ieškau galimybių praplėsti tyrimų tematiką, bandant pritaikyti esamas sintezės schemas elektrochrominių junginių (medžiagų, keičiančių spalvą nuo elektros įtampos) gavimui.
Ką iki šiol pavyko atrasti Jums ir darbo grupei, kurioje dirbate?
Bendradarbiaudami su Šveicarijos mokslininkais iš EPFL (École polytechnique fédérale de Lausanne) sukūrėme pigesnę alternatyvą esamai skyles transportuojančiai medžiagai perovskitiniuose saulės elementuose.
Ką patartumėte studentams, kurie tik pradeda žengti pirmus žingsnius moksle?
Patarčiau siekti paprasto dalyko – savarankiškumo. Stengtis suprasti, ką darai ir kodėl. Svarbiausia visada matyti tikslą savo veiksmuose ir nekreipti dėmesio į nesėkmes, nes jos yra įprasta darbo dalis.