Nematoma technologijų evoliucija – KTU studentai inovacijas keičiančias medžiagas kuria jau nuo pat pirmų dienų

Pasaulyje sparčiai auga pažangiąsias medžiagas kuriančių specialistų paklausa – vien Europoje iki 2029 m. planuojama parengti apie 200 tūkst. darbuotojų. KTU mokslininkai sako, kad šį poreikį lemia dėl technologijų transformacijos besikeičianti pramonės struktūra. Dėl to šiandien nuo pažangiųjų medžiagų priklauso energetinė nepriklausomybė, žalioji ir skaitmeninė transformacija bei pramonės konkurencingumas globaliu mastu.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docentės Erikos Adomavičiūtės teigimu, pažangiosios medžiagos yra specialiai suprojektuotos taip, kad pasižymėtų pagerintomis savybėmis ir atliktų konkrečias, aiškiai apibrėžtas funkcijas.

„Šios medžiagos būtinos, siekiant užtikrinti Europos ekonominį saugumą ir inovacijų lyderystę, o jų panaudojimas labai platus – pažangiosios medžiagos naudojamos lengvesnėms ir tvirtesnėms automobilių bei lėktuvų konstrukcijoms, infrastruktūros dangoms, kurios gali atsigauti po pažeidimų, efektyvesnėms energijos kaupimo technologijoms, taip pat biomedicinoje, pavyzdžiui, kuriant lengviau prie žmogaus audinių prisitaikančius implantus“, – pasakoja doc. dr. E. Adomavičiūtė.

Daugialypis pažangiųjų medžiagų panaudojimas

KTU darbuotojai savo veikla prisideda prie esminių pažangiųjų medžiagų vystymo tendencijų, kad daugelį technologinių problemų būtų galima spręsti naudojant mažesnius išteklius bei pakeičiant baigtinius išteklius kitomis medžiagomis.

Vienas dažniausių pažangiųjų medžiagų pavyzdžių yra kompozitai – lengvos, bet itin tvirtos konstrukcinės medžiagos, gaunamos derinant skirtingas bazines medžiagas su pluoštais, audiniais, mikrodalelėmis ar nanodalelėmis. Dėl savo savybių jie plačiai naudojami aviacijoje, transporte, energetikoje, statyboje ir gynybos pramonėje.

KTU MIDF Eksperimentinės ir skaičiuojamosios mechanikos mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Paulius Griškevičius pabrėžia, kad šiuolaikiniai kompozitai jau seniai nėra vien tik lengvos ir tvirtos medžiagos. Jie gali atlikti ir papildomas funkcijas – nuo konstrukcijų būklės stebėsenos iki prisitaikančių formų, apledėjimo prevencijos ar net elektromagnetinio ekranavimo.

Kuria jau pirmame kurse

Su pažangiųjų medžiagų kūrimu KTU magistrantūros studijų programos „Pažangiosios medžiagos inžinerijai“ studentai susiduria jau nuo pirmųjų studijų metų – jie dalyvauja laboratoriniuose darbuose, eksperimentuose ir realiuose moksliniuose bei pramones projektuose.

„Praktinis įsitraukimas į mokslinius tyrimus dar studijų metu yra viena svarbiausių kompetencijų ugdymo dalių. Tai suteikia studentams galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis ir prisidėti prie sprendimų, kurie ateityje gali būti pritaikomi pramonėje bei inovacijų kūrime“, – priduria doc. dr. E. Adomavičiūtė.