Iki 2030 m. Europoje siekiama sumažinti iki 40 proc. išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį. Vienas iš būdų tai padaryti – kuriant technologijas ir inovacijas naudoti pažangiąsias medžiagas, kurios leidžia didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti žaliavų sąnaudas ir skatinti žiedinę ekonomiką.
Pažangiosios medžiagos svarbios daugybėje sričių
Vienas pažangiųjų medžiagų pavyzdžių – kompozitai. Tai lengvos, tvirtos ir ypač atsparios konstrukcinės medžiagos, kurių savybės išgaunamos derinant pagrindines medžiagas ir įvairius užpildus – pluoštus, siūlus, audinius, mikrodaleles arba nanodaleles. Dėl unikalių parametrų kompozitai naudojami aviacijoje, transporte, energetikoje, statybos srityje ir gynybos pramonėje.
Pasak KTU MIDF Eksperimentinės ir skaičiuojamosios mechanikos mokslo grupės pagrindinio tyrėjo, profesoriaus Pauliaus Griškevičiaus, šiuolaikiniai kompozitai gali suteikti konstrukcijoms ne tik išskirtines mechanines savybes, bet ir papildomą funkcionalumą – integruotą būklės stebėseną, adaptyvų formos keitimą, apledėjimo prevencijos ir elektromagnetinio ekranavimo funkcijas.
Doc. E. Adomavičiūtė pasakoja, kad biopolimerai gali būti skirstomi į tris pagrindines grupes pagal jų kilmę: iš augalų, iš gyvūnų gaunami biopolimerai ir mikroorganizmų sintetinami biopolimerus.
„Lyginant su naftos pagrindo polimerais, šios medžiagos bioskaidžios, biosuderinamos ir pasižymi mažu toksiškumu . Dėl to jie plačiai taikomi biomedicinoje ir pakavimo srityse. Mūsų fakultete, Funkcinių medžiagų technologijos” mokslo grupėje (vadovė prof. Virginija Jankauskaitė), pastaruoju metu daugiausia tyrimų atliekama su gyvūninės kilmės biopolimeru – keratinu, kuris yra patraukli žaliava projektuojant pažangiąsias medžiagas žaizdų gydymui, audinių inžinerijai, vaistų pernašai ir regeneracinei medicinai, o jo gausa žemės ūkio atliekose dar labiau sustiprina jo tvarumo potencialą“, – kalba doc. E. Adomavičiūtė.
KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius, profesorius Sigitas Tamulevičius priduria, kad KTU darbuotojai savo veikla prisideda prie esminių pažangiųjų medžiagų vystymo tendencijų, kad daugelį technologinių problemų būtų galima spręsti naudojant mažesnius išteklius bei pakeičiant baigtinius išteklius kitomis medžiagomis.
Pažangios medžiagos – Europos Komisijos akiratyje
KTU mokslininkai kuria naujos kartos medžiagas derindami nanomokslą, šiuolaikinę inžineriją ir ES siekį kurti tvaresnę bei pažangią Europą. 2022 m. paskelbtas „Medžiagų kelrodis 2030“ (angl. „Materials 2030 Roadmap“) nurodė esminį tikslą stiprinti Europos pažangiųjų medžiagų ekosistemą, kuri įgalintų žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, didintų tvarumą, inovacijas ir Europos konkurencingumą. Išskiriamos šios prioritetinės pažangiųjų medžiagų inovacijų rinkos: sveikatos technologijos, energetikos technologijos, tekstilės, pakavimo, buities ir asmens priežiūros sritis, elektronikos technologijos ir tvarus statybos sektorius.
„Pavyzdžiui, „Europos horizonto“ programoje, bendradarbiaujant su „Innovative Advanced Materials for Europe“ (IAM4EU) partneryste, 2025–2027 m. numatyta sutelkti iki 500 mln. Eur biudžetą mokslo ir inovacijų projektams iš kurių pusė – investicijos iš pramonės“, – pažymi jis.
D. Petrulevičius skatina Lietuvos universitetus, mokslinius institutus ir centrus, tyrėjus bei jų komandas, taip pat įmones ir kitas organizacijas nepraleisti „Europos horizonto“ programos teikiamų galimybių bei 2026–2027 m. kvietimų. Šios galimybės skirtos pažangioms medžiagoms, skaitmeninėms, gamybos, energetikos, biotechnologijų ir kitoms pažangiosioms technologijoms kurti bei tobulinti, ir pasinaudoti nemokamomis nacionalinių kontaktinių atstovų paslaugomis. Daugiau informacijos galima rasti https://europoshorizontas.lt/.
