Jo teigimu, muzika paauglius gali ir džiuginti, ir erzinti, kelti nepasitenkinimą, norą būti išskirtiniais, o tai skatina ieškoti kitokios muzikos nei buvo pratę ar girdėdavo vaikystėje, o į tam tikrą tradicinę muziką reaguoti susierzinimu, pykčiu.
„Tuo tarpu suaugusieji, kaip ir minėjau anksčiau, reaguoja į šventinę muziką atitinkamai pagal savo patirtis ir turimus įsitikinimus apie šventes. Jei patirtys malonios – tikėtina, kad ir emocijos bus malonios, jei patirtys ir įsitikinimai nemalonūs – emocijos, tikėtina, taip pat bus nemalonios“, – tikina E. Lukoševičius.
Daro įtaką žmonių elgsenai
Įdomu tai, kad šventinė muzika dažnu atveju gali paveikti ne tik žmonių emocijas, bet ir jų elgseną. Tyrimai rodo, kad maloni, jauki muzika gali paskatinti žmones ilgiau užsibūti parduotuvėse, būti kantresnius ir net išleisti daugiau. Tai viena iš priežasčių, kodėl šventiniu laikotarpiu muzika tampa neatsiejama viešųjų erdvių dalimi.
„Verslas gali sąmoningai pasirinkti muziką, sudaryti grojaraščius, kad didintų pardavimus – emocinė savijauta tikrai veikia tai, kaip žmonės elgiasi parduotuvėse. Visų pirma, pažįstama muzika, kurios daugelis klausėsi augdami, gali kelti malonias emocijas, jaukumo, saugumo jausmą, nostalgiją, o tai gali prisidėti prie to, kad žmogus pirks daugiau, neskubės apsipirkti ir parduotuvėje praleis daugiau laiko“, – teigia E. Lukoševičius.
Tačiau tai veikia iki tam tikros ribos: kai muzika tampa per intensyvi, per garsi ar per dažnai kartojama, jos teigiamas poveikis gali greitai išnykti. Tada vietoj šventinės nuotaikos atsiranda nuovargis ir noras atsiriboti.
„Nuolatinis tų pačių dainų kartojimas, ypač viešose erdvėse, gali varginti ir didinti dirglumą. Šventinė muzika kai kuriems žmonėms tampa ne malonaus laukimo ir džiugesio, o spaudimo simboliu – ji primena nebaigtus darbus, finansinius rūpesčius, socialinius lūkesčius. Tai dar kartą patvirtina, kad muzika nėra universali – jos poveikis visada susijęs su asmenine patirtimi“, – tikina KTU psichologas E. Lukoševičius.