Pajūryje KTU architektūros studentai kūrė netradicines idėjas

Įmonės „KDS grupė“ suformuota užduotis itin aktuali tiek funkciniu, tiek paveldosauginiu, tiek ekonominiu klausimu studentus privertė pasitelkti visas studijų metu įgytas žinias ir papildomai pasidomėti tiek Palangos istorija, tiek jos architektūra, tiek verslo principais. Komandoms pristačius darbo rezultatus komisijos nuomone geriausius priešprojektinius siūlymus pateikė antro kurso studentų komanda: Deimantė Vaičiukynaitė, Algirdas Ramonas, Rūta Ašvydytė, Paulius Usevičius ir Ieva Klimašauskaitė.

Komisijos, kurią sudarė UAB „KDS grupė“ vadovai, architektai, KTU SAF dėstytojai (G. Šukaitytė ir V. Minkevičius), sprendimu laimėjęs projektas išsiskyrė kiemo erdvės scenarijaus kūrimu bei aiškia pastatų tūrių koncepcija. Taip pat vienas iš faktorių buvo tas, kad dar tik projektavimo pagrindus turintys studentai sugebėjo taip profesionaliai atlikti užduotį vos per kelias dienas.

„Labai maloniai nustebino, kad studentai pristatė aukšto lygio projektus per tokį trumpą laiką, to galėtų pavydėti net šios srities profesionalai. Sukurti projektai yra unikalūs ir kūrybiški. Iš tiesų likome sužavėti jaunųjų architektų energija, idėjomis ir motyvacija kurti“, – teigė A. Deviatnikovas, UAB „KDS grupė“ vadovas.

Kūrybines dirbtuves koordinavusi KTU SAF architektūros studijų magistrantė Neringa Urbanė pabrėžė, kad kūrybinės dirbtuvės yra vienas iš geriausių būdų studentų idėjoms vystyti.

„Kūrybinių dirbtuvių metu nėra daug laiko dvejoti ar laukti įkvėpimo – reikia veikti čia ir dabar. Toks darbas skiriasi nuo studijų proceso, kuomet projektas rengiamas sistemingai konsultuojantis visą semestrą. Manau, kad tai puikus būdas tiek skatinti kūrybiškumą, tiek pajusti ateityje laukiančio darbo specifiką“, – mintimis dalijosi N. Urbanė.

Pasak Petro Sabalio, AB „Kauno dujotiekio statyba“ vadovo, verslo bei mokslo partnerystė bus skatinama ir ateityje.

„Džiaugiamės turėdami galimybę bendradarbiauti su KTU ir organizuoti netradicinio formato projektus. Tai suteikia galimybę sukurti stiprią verslo ir mokslo bendruomenės komandą bei įgyvendinti įdomius sprendimus. Panašius projektus planuosime ir ateityje“.

Pristatydami savo idėją laimėjusios komandos studentai akcentavo, kad būtent privačios erdvės sukūrimas kieme buvo vienas iš prioritetų.

„Mūsų projektuojamos vilos pirminė idėja buvo suformuoti vidinę privačią erdvę prisitaikant prie šurmulingo kurorto, o tūriuose perteikti Palangos miestui būdingus naujus, sumodernintus stilius“, – pristatymo metu teigė projektą laimėję jaunieji architektai.

Tūriai buvo išdėlioti puslankiu atsižvelgiant į sklypą ribojančias gatves, o formai paįvairinti, aukštai perstumdyti, kad būtų suformuoti balkonai ir atskiros terasos pirmo aukšto apartamentams.

Apie studentų darbus

Trečio kurso studentų (Ingos Siderevičiūtės, Mindaugo Murausko, Karolinos Makaravičiūtės, Lauryno Bublio, Pauliaus Kliučininko) pateiktas projektas pavadintas „Ambicija“ išsiskyrė reljefo formą pratęsiančiu apželdintu fasadu, kuris sukuria jaukią vidinę sklypo erdvę. Pasak projekto autorių Palangoje vyraujantys šlaitiniai stogai buvo vienas iš pagrindinių rodiklių pastato formai, todėl projektuojant apartamentus tradiciniai stogai su mansarda buvo deformuoti ir suskaldyti, juos pritaikant prie tūrio ir atsižvelgiant į planus.

Ketvirto kurso studentus atstovavo dvi komandos savo projektus pavadinusios „Pinija“ ir „Brizas“. Komisijos nuomone projekto „Pinija“ autoriai (Ramunė Jurkšytė, Karolina Jakimavičiūtė, Gerda Burkevičiūtė, Justinas Žilovas) išsiskyrė koncepcine idėja. Studentų pasiūlytas pavadinimas asocijuojasi su lotynišku žodžiu Pinus (liet. pušis), nes sklype kaip ir visoje Palangoje gausu ilgamečių pušų, o pastato planai ir fasadų sprendimai buvo kurti atsižvelgiant į konkorėžio struktūrą.

Antroji ketvirtakursių komanda (Alina Smirnova, Gintarė Lučinskaitė ir Ginta Mickūnaitė) pavadinusios savo darbą „Brizas“ pasiūlė plastišką pastato tūrių sprendimo variantą. Pasak merginų dvi vilas sudarančios dalys, tarsi bangų sukarpytos oro srovės, keičia savo kryptį. Pastato forma pasižymi savo gyvumu ir lengvumu, o natūralios fasadų medžiagos (medis ir keramikinės čerpės), savo spalvomis primena pušyną ir smėlį.