„Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“: didžiausios moksleivių daromos klaidos istorijos brandos egzamine

Paskaitą vedė Kauno Jono Jablonskio gimnazijos istorijos mokytojos metodininkės Renata Gimžūnienė ir Inga Račaitytė. Paskaitoje su moksleiviais istorijos mokytojos kalbėjo apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir į ką labiausiai reikia kreipti dėmesį besiruošiant istorijos egzaminui. Viena iš istorijos mokytojų R. Gimžūnienė sutiko pasidalinti, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria abiturientai istorijos egzamine.

Pirmiausiai reiktų atskirti sąmoningą abiturientą nuo to, kuris į egzaminą ateina „šiaip sau“

Nuo 2010 m. istorijos valstybinių egzaminų darbų vertinimo komisijoje dirbanti R. Gimžūnienė pastebi, kad problemų, su kuriomis susiduria abiturientai – daug. „Pirmiausiai reiktų atskirti sąmoningą abiturientą nuo to, kuris į egzaminą ateina „šiaip sau“ – neįdėjęs net menkiausių pastangų. Deja, jų procentas vis dar labai didelis“ – teigia mokytoja.

„Sąmoningo abituriento problemos: žino labai daug faktų, prisimokęs visokių smulkmenų, nori būtinai parodyti, savo žinias, tačiau nemoka jų pritaikyti. Kalbu apie darbą su istorijos šaltiniais, kur reikia atsakyti į atviro tipo klausimą. Būtent, atsakyti į klausimą – o ne parašyti ką žinai. Todėl reikia labai atidžiai perskaityti klausimą, pasibraukti raktinius žodžiu, o parašius atsakymą pasitikrinti, ar jis skamba logiškai. Abiturientai, nežinodami kaip atsakyti į klausimą, „susuka“ tokį atsakymą, kad nežinai kaip jį iššifruoti, o atsakyti reiktų trumpai ir aiškiai, pačią esmę. Todėl ruošiantis egzaminui pravartu būtų atskirai susikurti istorijos žodynėlį (taip kaip užsienio kalbos žodžius mokantis) ir į jį rašyti žodžių derinukus – pvz.: … žadino tautinę savimonę.  Tokį derinuką galima bus panaudoti net keliuose klausimuose, kur reikia nurodyti vieno ar kito įvykio reikšmę. Vertintojai labai ieško atsakymuose tokių raktinių žodžių“, – perspėjo mokytoja.

Svarbiausia matyti visumą

Pasak istorijos mokytojos metodininkės, dirbti istorijos valstybinių egzaminų darbų vertinimo komisijoje –  tai geriausias mokytojo kvalifikacijos kėlimo metodas ir iššūkis, kuris leidžia suprasti, kaip iš tikrųjų mokiniai suvokia istoriją, į ką reikia atkreipti dėmesį pamokų metu ir apskritai, gyvai pamatyti istorijos mokytojų darbo rezultatus.

„Tiems, kuriems istorija vis dar „tamsus miškas“, patarčiau pirmiausiai išmokti pačią esmę – istorijos griaučius. O čia jau turėtų padėti jūsų istorijos mokytojai, nes tai ir yra pats sunkiausias uždavinys – atrinkti svarbiausius istorijos faktus, neapsikrauti smulkmenomis. Nebijokite kreiptis į savo mokytojus, lankykite visas likusias pamokas ir konsultacijas ir naudingai jas išnaudokite, kitaip sakant pamokose būkite ne tik fiziškai, bet ir sąmoningai, aktyviai“ – atkreipė dėmesį R. Gimžūnienė.

7 patarimai visiems abiturientams

„Pirmiausiai, tai ne nuo rytojaus, o nuo šiandienos pradėti reguliariai mokytis, pačiam susikurti savo mokymosi ritmą ir sistemą – planuoti laiką! Kuo anksčiau pradėsit mokytis, tuo mažesnėmis porcijomis galėsite tai daryti. Kaip tai realiai atrodytų?

1. Atsispausdinti egzamino programą (primenu, kad yra 7 temos) – nesimokyti visko, o pagal programą.
2. Prie kiekvieno klausimo pasirašyti labai trumpą konspektėlį – tik pačią svarbiausią informaciją, tačiau tai būtina daryti patiems – „rankos be darbo – galva be minčių“ – sena mokymosi taisyklė ir išmintis.
3. Išmoktą temą išsibraukti – apčiuopiamai matysis darbo rezultatai.
4. Mokantis susieti jau turimas žinias.
5. Idealu būtų mokytis su draugu/e – kuo daugiau kalbėsit, tuo daugiau išmoksit.
6. Kartoti aktyviai – tai yra atlikti kuo daugiau užduočių (ankstesnių metų egzaminų užduotis galima rasti internete). Savo mokiniams visada sakau, prisiminkite kad vairavimo egzaminą išlaikote tik derindami teoriją ir praktiką, kitos galimybės tiesiog nėra.
7. Mokymasis turi teikti malonumą, gerus jausmus, tada ir rezultatai bus visai kiti. Todėl linkiu pamilti istoriją, ją suprasti, orientuotis laike ir erdvėje, o ne „kalti“ faktus.

Sėkmės, abiturientai! Žinokite,  kad kiekvienam egzamino vertintojui didžiausią malonumą teikia jūsų gražūs ir logiški atsakymai“, – kalbėjo R. Gimžūnienė.

Paskaitos baigėsi. Projektas tęsis.

Intensyvus paskaitų ciklas, skirtas moksleiviams pasiruošti brandos egzaminams jau baigėsi, tačiau KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanės Eglės Butkevičienės teigimu, šis projektas tęsis ir kitais mokslo metais. „Norima būsimuosius studentus, kurie pretenduoja stoti į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, paruošti ne tik pagrindiniams 3 privalomiesiems valstybiniams (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos) brandos egzaminams, tačiau įtraukti ir kitus valstybinius egzaminus“, – sakė E. Butkevičienė.

Be specialistų–korepetitorių komandos pagalbos paskaitas vedė KTU lektoriai – edukologai ir psichologai, kurie supažindino vyresniųjų klasių mokinius su įvairiomis metodikomis, padedančiomis susikaupti egzaminams, efektyviai mokytis, valdyti stresą ir patars, kokį karjeros kelią pasirinkti.

Mokytojai taip pat mato tokio projekto naudą: „Noriu pasveikinti šio projekto organizatorius su puikia idėja. Savaime suprantama, kad per 1-2 paskaitas stebuklų neįvyks, tačiau tai puiki galimybė abiturientams susikaupti prieš egzaminą, pamatyti takelį gausiame žinių tankumyne. Vien ką reiškia erdvės pakeitimas – naujoje aplinkoje ir tos pačios tiesos, kurias tikriausiai abiturientai gauna iš savo mokytojų skamba daug įtaigiau“, – kalbėjo R. Gimžūnienė.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas jau kitais mokslo metais kvies naujus abiturientus į tęstinį paskaitų ciklą „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“.

Daugiau informacijos apie projektą sekite mūsų puslapyje: http://goo.gl/NczV4j