Statistika rodo, kad pastaruosius šešerius metus į Lietuvą imigruoja daugiau žmonių nei emigruoja – vien 2024 m. į šalį atvyko gyventi apie 52 tūkst. žmonių, o išvyko daugiau nei 28 tūkst. KTU doktorantė teigia, kad šie skaičiai neatskleidžia viso vaizdo: nors migracijos politika Europos Sąjungoje kuriama kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), reali jų įtaka, manoma, mažesnė nei deklaruojama.
„Migracijos tema Europos Sąjungoje (ES) nagrinėjama dešimtmečiais, o jos politika nuolat tobulinama, bendradarbiaujant su NVO. Vis dėl to šių organizacijų įsitraukimas labai svarbus, tačiau realybėje jų įtaka ne visada tokia didelė, kaip parašyta institucijų dokumentuose“, – apie tyrimo idėją pasakoja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Politikos mokslų doktorantė Gabrielė Masiulytė.
Migracijos politikos formavimas
„Pavyzdžiui, Vokietijoje svarbų vaidmenį atlieka nacionaliniai integracijos forumai ir reguliarūs dialogai tarp federalinių institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų. Bet net ir ten NVO sektoriaus įtaka dažnai priklauso nuo politinės valios ir konkretaus sprendimų priėmimo etapo“, – apie užsienio pavyzdžius kalba G. Masiulytė.
Šiuo metu ji atlieka sistemingą dokumentų analizę ir tiria strateginius politikos dokumentus, teisės aktus, ir institucines ataskaitas. Jos padeda geriau suprasti, kaip įtrauktis apibrėžiama skirtinguose organizacijų lygmenyse.
„Man svarbu, kad mokslinis darbas turėtų praktinę vertę ir padėtų geriau suprasti sudėtingus procesus. „Taip pat siekiu, kad jis prisidėtų prie įtraukių ir faktais pagrįstų sprendimų priėmimo ateityje“, – priduria KTU doktorantė.
Erdvė tarptautiniams tyrimams
Politikos mokslų doktorantūros studijas G. Masiūlytė pasirinko, dėl jų suteikiamos erdvės savarankiškam tyrimui, kritiniam mąstymui ir nuolatiniam dialogui su tarptautine akademine bendruomene. Pasak jos, šios studijos leidžia ne tik gilintis į konkrečią tyrimo temą, bet ir ją analizuoti platesniame politiniame, socialiniame ir tarptautiniame kontekste.
„Šiuo metu dirbu tarptautinėje organizacijoje, tad ši patirtis leidžia ne tik pritaikyti akademines žinias praktikoje, bet ir geriau suprasti, kaip formuojamos rekomendacijoms valstybėms bei kokie kompromisai lydi sprendimų priėmimą. Tokios patirtys padeda doktorantams kritiškiau vertinti savo tyrimus, stiprina analitinį mąstymą ir leidžia tapti aktyvia tarptautinės ekspertų bendruomenės dalimi“, – sako KTU doktorantė.
