Petras Baršauskas: „Lėšos investicijoms – nenaudojamų Universiteto pastatų pardavimas“

Sekant estų pavyzdžiu, idėja efektyviau tvarkyti Universiteto turtą ir lėšų investicijoms rasti parduodant nenaudojamus pastatus buvo iškelta prieš penkiolika metų. KTU rektorius Petras Baršauskas džiaugiasi, kad, nors ir labai vėluojant, galiausiai pavyko įtikinti Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį bei Vyriausybę tokio sprendimo naudingumu.

„Universitetas, žinodamas savo poreikius, prioritetus ir laikydamasis ilgalaikės strategijos, gali efektyviau valdyti savo turtą nei valstybė. Lietuvos valdžia iki šiol buvo įsitikinusi priešingai“, – teigia P. Baršauskas.

Už penkis KTU pagal valstybės turto pasitikėjimo sutartį valdomus pastatus tikimasi gauti apie 10-11 mln. litų. Tokių lėšų, P. Baršausko teigimu, valstybė šiuo metu nėra pajėgi skirti būtinai Universiteto infrastruktūros plėtrai.

– Kodėl Universitetas nori parduoti kai kurį savo nekilnojamąjį turtą?

– Įvertinant dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, valstybė nepajėgi universitetui skirti tiek lėšų, kiek reikia jo infrastruktūros plėtrai. Tą kiekvienas suprantame. Reikia ieškoti kitų investicijų rezervų. Vienas iš jų ir yra perteklinis universiteto nekilnojamasis turtas, kurio turi dauguma aukštųjų mokyklų ir kuris yra praktiškai nenaudotinas.

Įsivaizduoti, kad valstybė perims tą turtą ir jį sėkmingai valdys – naivu. Per beveik 25 nepriklausomybės metus dar nemačiau, kad valstybė sukurtų sėkmingą verslą ar efektyviai valdytų turtą. Todėl reikia pabandyti daryti taip, kaip daro visas pasaulis.

Labai liūdna, kad mes Lietuvoje visur vėluojame, taip pat ir šioje srityje. Pirmą kartą apie galimybę lėšų investicijoms gauti pardavus nenaudotiną NT, dar būdamas KTU prorektoriumi, kalbėjau 1998 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje. Šią idėją buvome atsivežę iš Estijos.

Talino technikos universitetui (TTU) vyriausybė leido parduoti valstybei priklausančius universiteto pastatus. Ir tai davė labai gerą efektą. Tuo metu buvo ekonominis pakilimas ir TTU geromis kainomis bankams pardavė geriausiose miesto centro vietose esančius pastatus, o pats už gautas lėšas pasistatė modernų studentų miestelį. Tuomet jį pamatęs niekaip nesupratau, iš kur valstybė turi tiek pinigų. Pasirodė, kad ne valstybė davė pinigus, o leido patiems efektyviai tvarkyti universiteto turtą.

Estai nėra išradėjai, nes tokia praktika jau seniai buvo taikoma Vakaruose – pradedant JAV ir baigiant Europa.

– Kokius pastatus norite parduoti?

Iš Estijos parsivežtą idėją vėl atgaivinau prieš pusantrų metų ir pradėjau minti visus slenksčius. Nebuvo paprasta ir lengva, skambėjo įvairios nuomonės, bet išdėstytus argumentus Vyriausybė išgirdo ir suprato, kad tai – vienintelis kelias. Už tai esame dėkingi švietimo ir mokslo ministrui, ministrui pirmininkui.

Rugpjūtį Vyriausybė priėmė nutarimą vykdyti pilotinį projektą – penkis KTU pastatus investuoti į Universiteto kapitalą, t.y. leidžiama pačiam Universitetui disponuoti nekilnojamuoju turtu. Jie niekaip „neįsipaišo“ į KTU ateitį, perspektyvas ir strategiją. Jie yra atitolę nuo mūsų – Taikos ir Savanorių prospektuose, Amaliuose, Verkių gatvėje.

Miesto centre – šalia Karaliaus Mindaugo prospekto – esančio buvusio pakavimo centro pastatai yra labai nugyventi ir reikalaujantys didelių investicijų, kurios Universitetui būtų nepakeliamos. Tačiau ši vieta yra įdomi verslui – netoliese „Žalgirio“ arena, upė, todėl tiktų, pavyzdžiui, viešbučiui.

Svarbu paminėti, kad pardavus nenaudotinus pastatus, sutaupytume milijonus litų, kasmet skiriamų jų išlaikymui – apsaugai, šildymui, valymui. Apie tai nedaug kas atvirai kalba, tačiau tai yra tiesa – tokio aukštajai mokyklai perteklinio nekilnojamojo turto išlaikymui, mokslo ir studijų sąskaita, kiekvienais metais švaistomi milijonai.

– Kiek lėšų tikimasi gauti pardavus pastatus?

– Nekilnojamojo turto agentūra, pagal rinkos kainas, yra suskaičiavusi, kad bendra penkių pastatų vertė siekia apie 11 mln. litų. Prieš euro įvedimą NT rinkoje jaučiamas pagyvėjimas, todėl tikime, kad šiuos komerciškai patrauklius pastatus sėkmingai parduosime.

Paprasčiausias kelias organizuoti pastatų pardavimą būtų paskelbti konkursą ir jį laimėjusiai NT bendrovei suteikti teisę pardavinėti pastatus. Tačiau šiuo keliu neiname, nes siekiame didžiausio skaidrumo. Norime, kad galutinius sprendimus – verta ar neverta parduoti – priimtų atsakinga grupė, suformuota iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Universiteto atstovų. Taip pavyktų išvengti kartelinių susitarimų, kai keli pirkėjai tarpusavyje susitaria ir dirbtinai mažina kainą.

Kiekvienam pastatui bus skelbiamas atskiras aukcionas. Pirmieji aukcionai vyks lapkritį, o paskutinis numatytas 2015 metų pradžioje.

– Į ką bus reinvestuojami gauti pinigai?

– Remiantis geriausių Europos universitetų patirtimi, mūsų ilgalaikė strategija yra sukoncentruoti visą Universiteto veiklą Studentų miestelyje. Jau dabar, vykdant KTU Atsinaujinimo programą, visi inžineriniai ir techniškieji mokslai sutelkti miestelyje.

Jei pavyks gauti norimą sumą, taip pat norėtume nedidelę jos dalį skirti sporto bazių atnaujinimui, kurios yra labai nugyventos.

Sėkmingai įgyvendinus šį pilotinį projektą, sektų antrasis Universiteto turto optimizavimo etapas. Vakarų šalių pavyzdžiai rodo, kad aukštoji mokykla, žinodama savo poreikius, prioritetus ir laikydamasi ilgalaikės strategijos, sugeba efektyviau valdyti savo turtą nei valstybė.