Piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą gali lemti efektyvesnę viešojo sektoriaus veiklą

Doc. dr. Rasa Daugėlienė, KTU SHMMF docentė, Viešojo valdymo mokslo grupės tyrėja, Jogailė Puluikytė, KTU SHMMF Viešojo administravimo magistrantė

Besikeičiant viešojo sektoriaus vidinių procesų įgyvendinimui, keičiasi ir požiūris į paslaugų teikimą bei sprendimų priėmimą. Mokslinėje literatūroje randama, kad individualistinį viešojo sektoriaus valdymą keičia kolektyvinis, demokratiškesnis, kurio metu į sprendimų priėmimą yra įtraukiami ir kiti suinteresuotų šalių atstovai.

Demokratinės valstybės viešasis sektorius turi veikti teisėtai ir atsižvelgiant į visuomenės narių interesus. Viešojo sektoriaus atstovai turi garantuoti galimybę kiekvienam piliečiui sužinoti reikšmingą informaciją ir išreikšti savo nuomonę apie su ja susijusius sprendimų priėmimus.

Piliečių įsitraukimas įvardijamas kaip esminė visuomenės ir viešojo sektoriaus ryšio kūrimo demokratiniame valdyme dalis. Tai didina politinę lygybę ir padeda sukurti saugumo jausmą visuomenės atžvilgiu. Tenka konstatuoti, kad visuomenės narių įsitraukimo tikslas tiesiogiai siejasi su spartesniu, kokybiškesniu ir veiksmingesniu sprendimų priėmimu bei didėjančia viešojo sektoriaus paslaugų kokybe. To galima pasiekti per diskusijų, apklausų ar interviu organizavimus.

Akivaizdu, kad visuomenės poreikiai ir viešojo sektoriaus atstovų požiūris į visuomenės įsitraukimą priimant sprendimus kinta priklausomai nuo ekonominių, socialinių ar politinių pokyčių šalyje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teigimu, šį pokytį sąlygoja ir piliečių pasirinkimo galimybė. Tai yra sprendimas įsitraukti į viešojo valdymo procesus dažnai, retkarčiais arba visai neįsitraukti.

Visuomenės narių įtraukimas į viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo procesus yra strateginis, demokratiškomis vertybėmis pagrįstas sprendimas. Pabrėžiama, kad integravimo proceso vengimas mažina viešojo sektoriaus pajėgumus reaguoti ir spręsti problemas, mažina visuomenės narių pilietiškumo jausmą, prarandama galimybė piliečiams paaiškinti kuo vadovaudamosi funkcionuoja viešojo sektoriaus įstaigos bei didina susvetimėjimo jausmą.

Kaip įtraukti visuomenės narius į sprendimų priėmimą?

Svarbu paminėti, kad išskirti vieno tobuliausio būdo kaip įtraukti visuomenės narius ir kitas suinteresuotąsias šalis į viešojo valdymo sprendimų priėmimą nėra, visgi galima paminėti kelis veiksmingus principus. Vienas iš jų yra viešojo sektoriaus atstovų patikimumas visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.

Viešojo sektoriaus atstovai privalo pagarbiai ir sąžiningai elgtis perduodami reikšmingą informaciją visuomenei bei tam skirti pakankamai laiko ir išteklių. Skaidrumas yra esminis aspektas, leidžiantis sukurti tvirtą ir kokybišką ryšį tarp valdančiųjų institucijų ir piliečių.

Kitas esminis viešojo sektoriaus atstovų ir visuomenės narių tarpusavio santykių dėmuo yra nuoširdus domėjimasis piliečių ir kitų suinteresuotų šalių problemomis. Dažnai duodamas patarimas įtraukti žmones į sprendimų priėmimą anksti ir kuo dažniau ne visada atitinka poreikius.

Ypatingai svarbiu aspektu tampa galimybės sukurti autentišką ir prasmingą ryšį davimas. Čia įžvelgiama neigiama nuoseklumo ir per didelio struktūrizuoto veiksmų plano įtaka. Dažnai, visuomenės narys nėra linkęs spręsti kelis klausimus keliais skirtingais susitikimų laikais.

Kitaip tariant, pilietis yra labiau suinteresuotas spręsti tik tą problemą, kuri jam yra aktualiausia. Dėl šios priežasties sudaryti problemų sprendimo grupes tampa beprasmiška. Proceso atvėrimas kiekvienam visuomenės nariui (nepaisant to, ar asmens dalyvavimas būtų vienkartinis ar pasikartojantis) gali tapti puikia proga didinti visuomenės narių palankų požiūrį į viešojo sektoriaus atstovus bei užtikrinti tik suinteresuotų asmenų pasiekiamumą.

Žiniasklaidos svarba

Vietinės žiniasklaidos įtaka šiame procese taip pat labai svarbi. Vietos žiniasklaida (pvz. laikraščiai, socialinių tinklų profiliai, internetinės svetainės ir kt.) padeda užpildyti informacijos perdavime atsirandančias spragas ir apibūdina visuomenines problemas tiksliau.

Naudodami žiniasklaidos priemones viešojo sektoriaus atstovai suinteresuotas asmenų grupes gali pasiekti paprasčiau ir tikslingiau. Iškilus problemai, kurios sprendimui yra reikalingas visuomenės indėlis, žiniasklaidos pagalba visuomenės nariai gali būti kviečiami į viešus susitikimus ar diskusijas. Pabrėžtina, kad tinkamas komunikavimas svarbiais klausimais žiniasklaidoje, turi teigiamą psichologinę įtaką visuomenės nariams, t. y. žmogus mato šią informaciją kaip labiau aktualią ir kompetentingą.

Tyrimai rodo, kad didžiausias visuomenės įsitraukimas matomas suinteresuotoms šalims dalyvaujant intensyviuose svarstymuose. Tyrėjai teigia, jog gilus ir informuotas pokalbis, kuriame suinteresuoti asmenys gali savo nuomonę išreikšti besąlygiškai, turi didžiausią pasisekimą sprendžiant problemą.

Piliečiai ir valstybės atstovai gali kartu kurti viešąją politiką

Kalbant apie bendruomenės įtraukimo į viešojo valdymo procesus svarbą yra vartojama sąvoka „koprodukcija“. Ji apibūdinama kaip veiklų visuma, kurioje piliečiai ir valstybės atstovai kartu kuria viešąją politiką bei veiksmų planą, siekdami pagerinti paslaugų teikimą. Taip pat pabrėžiama, jog piliečių ir valstybės atstovų bendradarbiavimas teigiamai prisideda prie bendros viešosios vertės kūrimo, t. y. gerina paslaugų efektyvumą, skatina inovacijų diegimą, didina piliečių pasitenkinimą valdžia bei suteikia tam tikrą atskaitomybę.

„Koprodukcija“ yra viena geriausių praktikų viešajame valdyme, siekiant generuoti efektyvias idėjas tenkinančias tiek valstybės atstovų, tiek visuomenės narių poreikius. Manoma, jog nuoseklus bendradarbiavimas planuojant, projektuojant, stebint, įvertinant viešąsias veiklas didina visuomenės narių pasitikėjimą valdančiąja visuomenės dalimi, skatina artimesnį ir nuoširdesnį tarpusavio ryšį bei turi teigiamą įtaką bendrų ateities planų įgyvendinimui ir efektyvumui.

Visuomenės įsitraukimo iššūkiai

Nors visuomenės narių įsitraukimas į viešąjį sektorių yra ypatingai svarbi efektyvaus sprendimų priėmimo dalis, EBPO šiame procese įžvelgia ir tam tikrų iššūkių. Demokratiškoje šalies valdymo struktūroje, sprendimų priėmimas turi vadovautis ne tik viešuoju interesu, bet ir įgaliojimais, reglamentais bei atskaitomybės principu. Kitaip tariant, viešojo sektoriaus atstovai turi priimti sprendimus, kurie atitiktų ne tik piliečių, bet ir vyriausybės vadovų ir ministrų poreikius.

Čia reikia pastebėti, kad nuolatinis piliečių įsitraukimas į viešojo sektoriaus sprendimų priėmimą gali turėti ir neigiamų pasekmių, dėl per mažo susipažinimo su teisiniais reglamentais. Dėl šios priežasties abipusis suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas turi būti vienas iš esminių veiksnių, siekiant efektyviai vykdyti veiklas viešajame sektoriuje.

Nuolatinė atskaitomybė ir bandymas ją balansuoti turi būti paaiškinamas visoms suinteresuotoms šalims, taip išvengiant neigiamų dalyvių reakcijų. Vertinant sukauptą patirtį šis procesas, atliktas neteisingai, t. y. nesistemingai, per sparčiai, per lėtai ar per grubiai, gali sąlygoti visuomenės narių ir viešojo sektoriaus atstovų susvetimėjimą, piliečių požiūrio formavimąsi į neigiamą pusę bei dar labiau apsunkinti visuomenės narių įtraukimą į viešojo sektoriaus sprendimo priėmimo procesus.

Taigi, visuomenės įtraukimas į viešąjį valdymą yra sudėtingas, tačiau būtinas procesas. Siekiant užtikrinti jo efektyvumą, svarbu taikyti patikimumo, nuoširdumo, skaidrumo principus, pasitelkti žiniasklaidos priemones, organizuoti intensyvius svarstymus ir skatinti „koprodukciją“. Tinkamai įgyvendintas šis procesas ne tik stiprina demokratiją, bet ir gerina viešojo sektoriaus veiksmingumą bei visuomenės pasitenkinimą.